Tylus moterų žudikas (pasitikrinkite, kol nevėlu)

Skirtingi rizikos tipai

"Žmogaus papilomos viruso infekcija – virusinė, dažniausiai lėtinė liga, kai sukėlėjas išlieka latentinės fazės, tačiau vėliau, veikiant įvairiems rizikos veiksniams, sukelia įvairių odos, viršutinių kvėpavimo takų, lytinių organų sistemos gleivinių pažeidimų. Ji taip pat sukelia ikivėžines ar vėžines ligas", – perspėja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Aurelija Regina Sketerskytė.

Ji aiškina, kad šie virusai gali būti skirstomi į mažos onkogeninės rizikos tipus, susijusius su gerybinėmis gleivinės papilomomis ir odos karpomis, ir į didelės onkogeninės rizikos tipus, kurie gali sukelti piktybinius pakitimus.

"Odos karpomis, kurias dažniausiai sukelia mažos onkogeninės rizikos žmogaus papilomos viruso tipai, užsikrečiama tiesioginio kontakto su infekuotu asmeniu metu. Inkubacinis periodas tęsiasi nuo šešių savaičių iki dvejų metų. Šio viruso sukeltomis genitalinėmis karpomis dažniausiai užsikrečiama per lytinius santykius. Inkubacinis periodas paprastai tęsiasi nuo vieno iki aštuonių mėnesių", – aiškina A.R.Sketerskytė.

Kelią užkerta programa

Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pavojingų ir paplitusių onkologinių ligų, kuria suserga vis jaunesnės moterys. Šią ligą nustačius ankstyvos stadijos galima ne tik išvengti sudėtingo gydymo, bet ir išgelbėti gyvybę.

Lietuvoje jau trylika metų vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, pagal kurią pasitikrinti sveikatą nemokamai raginamos visos moterys nuo 25 iki 60 metų.

Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso duomenimis, per visą programos vykdymo laikotarpį sveikatą bent vieną kartą pasitikrino daugiau kaip 706 tūkst. moterų. Deja, dar apie 100 tūkst. atitinkamo amžiaus moterų programoje kol kas nedalyvavo ir turėtų pasitikrinti sveikatą kiek įmanoma greičiau.

"Prevencinės programos yra skirtos tam, kad ligą būtų galima aptikti ankstyvos stadijos, kai žmogų pagydyti yra nesudėtinga. Statistikos duomenys rodo, kad nuo to laiko, kai buvo pradėta vykdyti šią prevencinę programą, aptinkama vis daugiau ikivėžinių ligų, ir tai yra išties džiugi statistika. Iki pradedant vykdyti programą, gimdos kaklelio vėžys daugeliui moterų būdavo aptinkamas jau pažengęs, kai pasveikti šansai  gerokai mažesni", – V.Zaksas pateikia argumentų, kodėl moterims būtina pasitikrinti nieko nelaukiant.

Ilgai nesukelia simptomų

Jaunųjų gydytojų asociacijos narė, akušerijos ginekologijos gydytoja rezidentė Akvilė Statnickaitė ir gydytojas akušeris ginekologas Artūras Sukovas aiškina, kad gimdos kaklelio ikivėžinės ligos beveik niekada nesukelia jokių nusiskundimų ir pačios moterys šios ligos pastebėti negali. Todėl labai svarbu pasitikrinti sveikatą kiek įmanoma anksčiau.

"Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa pasaulyje įgyvendinama jau seniai. Puikūs jos rezultatai stebimi Skandinavijos šalyse. Pavyzdžiui, Islandijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje pradėta tirti moteris dėl šios ligos dar 1962–1964 m. Vien per 2000–2004 m. mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio šiose šalyse sumažėjo beveik du kartus", – tvirtina A.Statnickaitė.

Atliekant gimdos kaklelio vėžio tyrimą iš pacientės yra paimamas citologinis tepinėlis. Šis tyrimas yra visiškai neskausmingas ir trunka vos kelias minutes.

"Valstybinės ligonių kasos duomenimis, per praėjusius metus programoje pasitikrino apie 118 tūkst. moterų, tačiau statistika labai nevienareikšmė. Pastebime tendenciją, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse kasmet daugėja sveikatą besitikrinančių moterų, o kitose apskrityse dalyvavimo programoje statistika išlieka tokia pat", – pabrėžė V.Zaksas.

Tikimasi, kad ir šiais metais prevencinėje programoje sveikatą pasitikrins panašus skaičius moterų. Šiai programai šiemet yra skirta 1,8 mln. eurų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Programa

Gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvauti kviečiamos visos 25–60 metų moterys.

Jos pas gydytoją apsilankyti ir pasitikrinti sveikatą turėtų kas trejus metus.

Norinčioms pasitikrinti sveikatą pagal prevencines programas pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Jeigu moteris nėra programoje numatyto amžiaus, tačiau turi priežasčių nerimauti dėl savo sveikatos, taip pat turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, skirs tyrimus ar nukreips pas gydytoją specialistą.

Skiepai

Efektyvi žmogaus papilomos viruso sukeltų ligų profilaktikos priemonė – skiepai.

Pagal PSO rekomendacijas tikslingiausia skiepyti mergaites nuo devynerių metų amžiaus ir jaunas moteris, dar nesusidūrusias su šiuo virusu (prieš jų pirmąjį lytinį kontaktą).

Pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vienuolikos metų mergaitės nuo žmogaus papilomos viruso skiepijamos nemokamai.

Apsauga

Išvengti užsikrėtimo žmogaus papilomos virusu ir kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis padeda saugus lytinis elgesys – prezervatyvų naudojimas, mažesnis lytinių partnerių skaičius, atsitiktinių lytinių partnerių ir lytinių santykių su komercinio sekso darbuotojais atsisakymas. Rekomenduojama nėščiosioms išsitirti profilaktinių patikrinimų metu, siekiant apsaugoti kūdikius nuo užsikrėtimo.

Prognozuojama, kad, naudojant veiksmingus skiepus, keičiant seksualinę elgseną ir mažėjant žmogaus papilomos viruso paplitimui, sergamumas gimdos kaklelio vėžiu gali sumažėti net 70 proc.