- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijai ir toliau griaunant Ukrainą, nuo karo bėga ir gelbėjasi visi, o ypač sunku neįgaliesiems. Kodėl ir kaip jiems padėti LNK reportaže buvo kalbamasi su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstove Luka Lesauskaite.
– Kiek į Lietuvą yra atvykę šeimų, kuriose yra neįgaliųjų vaikų?
– Sunku būtų pasakyti tikslų skaičių, bet, remiantis mūsų duomenimis, yra apie 600 tokių asmenų. Kada didžiulė grėsme yra natūralu, kad pažeidžiamumą turintys žmonės traukiasi iš savo šalies, jog galėtų pasirūpinti savo sveikata, apsaugoti savo gyvybę. Mamos keliauja su savo vaikais. Pastebime, kad dažnai jos keliauja su 5–6 vaikais. Jeigu dar vienas vaikų turi negalią, tai situacija yra be proto sudėtinga, nes sunku ir dirbti, ir rūpintis vaikais, ypač turinčiais negalią.
– Kokios jų istorijos?
– Pavyzdžiui, vienas vaikas turi gana rimtą Dauno sindromą. Mama jo net iš akių ramiai paleisti negali. Tokiu atveju reikia išskirtinės priežiūros. Tokiam vaikui reikia išskirtinio darželio ar reabilitacinės vietos, kurioje galėtų saugiai rasti prieglobstį. Yra labai liūdnų istorijų. Jeigu Ukrainoje šeimos turėjo pastovų gydymą, būna, kad pusės metų laikotarpyje liga gali pradėti regresuoti, tad reikia medikamentų, gydymo. Neįgalumų turime įvairiausių. Pavyzdžiui, labai rimtos alergijos, kur nuolatos reikia specializuoto maisto ir vaistų. Yra tokių, kurie serga diabetu. Reikia vaistų, dializės aparato. Vienam berniukui reikia pakeisti akies implantą, laukia operacija. Istorijos tikrai labai sunkios. Mamos dažnai sako, kad ateina ruduo, didės mokesčiai, viskas brangsta, reikės rinktis, ar susimokėti už mokesčius, nuomą, pirkti maistą ar vaistus.
– Ar valstybė ukrainiečiams padeda?
– Pagalbos yra. Tie, kurie turi rimtesnių ligų ar suserga tikrai gali kreiptis į poliklinikas, ligonines. Pagalba tikrai būna suteikta, dažnai net ir prioriteto tvarka. Jeigu yra kas nors rimčiau, reiškia, kad nereikės laukti kelis mėnesius. Žinoma, istorijų būna visokių, nes miesto ligoninės yra skirtingos. Tačiau negalią turinčių žmonių specifika yra šiek tiek kitokia, jiems reikia ilgalaikės priežiūros, ilgalaikių medikamentų, procedūrų. Nors sudėtinga, bet norisi tikėti, kad ir šioje vietoje mes kaip valstybė susitvarkysime.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar neįgaliesiems ukrainiečiams gali padėti neabejingi gyventojai?
– Lietuvoje specialistų tikrai yra, medicina yra pažengusi. Tokioms šeimos didžiausias iššūkis yra finansai. Tokioms mamoms dirbti yra labai sunku. Šioms šeimoms trūksta finansų, o valstybės skirta pašalpa yra labai maža, ypač, kai reikia vaistų arba kitų specializuotų dalykų. Kartu buriamės su verslais ir ieškome būdų, kaip šeimoms padėti kiekvieną mėnesį.
– Ir tie patys žmonės ieško, prašo pagalbos?
– Atrodo, kad tie, kuriems tos pagalbos reikia daug labiau, jiems yra šiek tiek nepatogu ir nesmagu. Ypatingai tai pastebiu, kai kalbame apie negalią turinčius žmones bei senjorus. Jie yra be proto dėkingi, kad su jais susitinkame ir bendraujame, dėkingi už tą jau suteiktą pagalbą, prieglobstį. Labai norisi, kad lietuviai suprastų ir įsijaustų į tų žmonių poziciją.
– Kam skirta jūsų organizacijos akcija „Vienybė težydi“?
– Pirmasis kriterijus – ukrainiečių šeimos, turinčios neįgalų vaiką. Galbūt vėliau tą kategoriją praplėsime. Mūsų savanoriai kreipiasi į tokias šeimas. Aprašome jų istoriją, įdedame nuotrauką ir žmonės gali išsirinkti šeimą, kuri jiems patinka ir ją savo pasirinkta suma remti kiekvieną mėnesį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...