V. Kasiulevičius: COVID-19 neapgausi, infekcija pasiima savo dalį perteklinėmis mirtimis

„Geros kokybės JAV seroepidemiologinių studijų apžvalga parodė, kad 2020 metų lapkričio 15 dieną antikūnai prieš SARS-CoV-2 buvo nustatyti vidutiniškai 14 proc. tiriamųjų pacientų. Perskaičiavus į JAV gyventojų skaičių tai būtų beveik 47 milijonai žmonių. Tačiau 2020 metų lapkričio 15  dieną kumuliacinis nustatytų COVID-19 atvejų skaičius buvo gerokai mažesnis – vos 11 milijonų susirgimų. Labai tikėtina, kad realiai persirgusių COVID-19 infekcija yra iki keturių kartų daugiau“, – rašė profesorius.

Atsitraukus COVID-19 infekcijai perteklinių mirčių sumažėja.

Pasak V. Kasiulevičiaus, į tyrimų duomenis galima atsižvelgti ir dėliojant skiepijimo prioritetus. „Ar JAV duomenys tinka Lietuvai? Vasarą LSMU kartu su VU bei šešiomis gydymo įstaigomis panaudojant greituosius antikūnų testus, atliko daugiau kaip 3 tūkstančių asmenų tyrimą, kuriam vadovavo profesorius Mindaugas Stankūnas. Tyrimo rezultatai parodė daug didesnį (nuo 1,3 iki 2,8 proc.) persirgusių gyventojų skaičių, negu tuomet buvo nustatyta atliekant PGR tyrimus. Kodėl tai svarbu Lietuvai? Dėl dviejų prielaidų. Pirmiausia todėl, kad jeigu realybėje COVID-19 persirgusių asmenų skaičius yra ne 150 tūkstančių, o beveik pusė milijono, tuomet antikūnų testas prieš skiepą būtų labai racionalus sprendimas įvertinant skiepijamų asmenų prioritetus. Skiepas persirgusiam asmeniui nepakenks, tačiau galbūt pirmiausia reikėtų skiepyti dar nesirgusius, o persirgusius paskiepyti vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje prieš naują susirgimų piką vėlyvo rudens ar žiemos mėnesiais, priklausomai koks sezoniškumas COVID-19 infekcijai nusistovės šiaurės platumose“, – svarstė V. Kasiulevičius.

COVID-19 neapgausi, infekcija pasiima savo dalį perteklinėmis mirtimis.

Freepik.com nuotr.

„Antroji prielaida verčia mus įvertinti netiesiogiai su COVID-19 infekcija susijusias mirtis. Jau mano minėta JAV publikacija atkreipė dėmesį į COVID-19 nepriskirtas mirtis. Tikėtina, kad Lietuvoje kilęs triukšmas dėl rudeninio perteklinio mirčių šuolio „vairuojamas“ neteisinga linkme teigiant, kad tai karantino sukeltų apribojimų pasekmė. Aš neneigiu karantino pasekmių, tačiau mažai tikėtina, kad jos pasireikš taip anksti ir taip sinchroniškai su antrąja banga. Jau rašiau feisbuke, kad ne tik Lietuva patiria perteklinių mirčių šuolį, bet ir kitos centrinės, rytų ir vakarų Europos šalys, kuriose didelis COVID-19 susirgimų skaičius. Jeigu pažvelgsime į šalis, kuriose nustatytų COVID-19 atvejų skaičius panašus, pamatysime panašų vaizdą. Dar daugiau – atsitraukus COVID-19 infekcijai perteklinių mirčių sumažėja. Palyginimui pasirinkau tik vieną 65-75 amžiaus grupę“, – feisbuke mintimis dalijosi profesorius ir pridėjo jo žodžius iliustruojantį grafiką.

Feisbuko nuotr.

„Kodėl į palyginimą įtraukiau Lenkiją ir kodėl perteklinių mirčių šuolis ten toks didelis, o oficialus susirgimų skaičius beveik dvigubai mažesnis negu Lietuvoje? Todėl, kad Lenkijoje kas antras PGR testas teigiamas. Lietuvoje teigiamų testų dalis buvo pasiekusi 30 procentų, bet šiuo metu vėl mažėja. Taigi, šalis gali per mažai testuoti, tačiau COVID-19 neapgausi, infekcija pasiima savo dalį perteklinėmis mirtimis. Kita vertus, Lenkijoje mažėjantys perteklinių mirčių skaičiai patikimai atspindi mažėjančius susirgimų skaičius. Kadangi perteklinių mirčių pikas keletu savaičių vėlesnis negu susirgimų pikas, Lietuvos rodikliai dar išlieka blogi, tačiau tikėtina, kad jie ims mažėti. Jeigu greičiau plintančios viruso atmainos nepadarys mums įtakos“, – teigė V. Kasiulevičius.