V. Kasiulevičius: jeigu neatseksime susirgusiųjų kontaktų, prarasime viruso kontrolę

Profesorius pastebėjo, kad koronaviruso atvejų šalyje tik daugės, tad reikia imtis tam tikrų veiksmų stabdant viruso plitimą, o epidemiologams nebespėjant sekti naujų susirgimų, viruso kontrolę paleistume iš rankų.

Anot V. Kasiulevičiaus, apie tinkamiausius veiksmus diskutuojama nuolat. „Tam tikri tikslinės kontrolės dalykai turi būti diegiami, bet jie turi būti pagrįsti įrodymais. Neseniai Jungtinė Karalystė pritaikė tam tikrų veiksmų seką, tarkim,  6 taisyklę, kai susiburia ne daugiau šešių asmenų, apribojo ir laiką darbo maitinimosi įstaigose ir naktį. Ir tai davė efektą ir naujų atvejų skaičius Jungtinėje Karalystėje stabilizavosi. Ir mes bandome ieškoti tokių patirčių“, – aiškino specialistas. 

Jis žurnalistams sakė, kad šiuo metu reikėtų intensyvesnių valdymo sprendimų. „Jeigu Lietuva išvengs kritinių scenarijų, tai bus gerai. Bet tam reikia susėsti ir sutarti, negalima atsitiktinai spręsti. Sunku pasakyti, kiek jie vėluoja, kiek ne. Tam tikri sprendimai, manau, veikia, nes atvejų skaičius yra stabilizavęsis. Bet ar jie bus tvarūs ir ilgalaikiai? Nes oras šąla ir žmonių susibūrimai intensyvės. Gal specifinių sprendimų reikia intensyvesnių, bet aš nekalbu apie karantiną“, – tikino jis.

Jeigu NVSC neatseks vis daugiau susirgusių žmonių, mes prarandame totaliai kontrolę. Jau dabar yra atsekama mažiau nei 70 procentų atvejų ir tai yra labai blogai.

V. Kasiulevičius užsiminė ir apie prastas NVSC specialistų darbo sąlygas. Anot jo, šios problemos liečia kiekvieną iš mūsų.

„Jeigu NVSC neatseks vis daugiau susirgusių žmonių, mes prarandame totaliai kontrolę. Jau dabar yra atsekama mažiau nei 70 procentų atvejų ir tai yra labai blogai. Atsekama turėtų būti apie 80 procentų kontaktų, jeigu nebeatsekame, kontrolė išeina lauk. Visi perdegę, neužtenka personalo, reikalingas finansavimas“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius V. Kasiulevičius.

Mokslininkai pasigenda glaudesnio bendradarbiavimo

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad valdžios institucijos turėtų glaudžiau bendradarbiauti su mokslininkais bei nebijoti kitokių nuomonių.

„Tikrai reikia atviros komunikacijos, nebijant galbūt į tą komunikaciją įtraukti žmones, kurie turi priešingą nuomonę. Dabar galbūt sakyčiau, kad norima komunikacijoje turėti žmones, kurie mąsto taip pat“, – komentavo jis.

M. Stankūnas teigė nemanantis, kad artimiausiu metu naujų koronaviruso atvejų kreivė mažės. Pasak jo, tą lemia ir vėstantys orai, dėl ko žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose, ir specifinių infekcijos valdymo priemonių trūkumas.

„Kad ta kreivė pasisuktų, turi būti tam tikri sprendimai. (...) Mes dabar su jumis kaukes turime, tai jos, kaip sakau, prilėtina automobilio greitį, bet nepakeičia automobilio krypties“, – komentavo LSMU profesorius.

Anot jo, šiuo metu būtina tiksliai identifikuoti rizikingiausias vietas ir joms taikyti konkrečias priemones.

„Reikia įvertinti, kad būtent čia yra problema ar kad čia yra problema, kas bus, jei mes tą problemą pabandysime spręsti, kiek tai prisidės, kad viruso plitimas mažėtų. (...) Turime gana chirurgiškai žiūrėti, ką reikia padaryti, kad ta situacija pasikeistų“, – sakė M. Stankūnas.

R. Lingienė apie epidemiologų darbą: milžiniškas darbo krūvis, apgailėtini atlyginimai

NVSC atstovė Rolanda Lingienė po susitikimo su prezidentu teigė, kad dėl mažų atlyginimų bei milžiniškų darbo krūvių iš NVSC išėjo apie 40 darbuotojų.

„Išėjo apie keturiasdešimt darbuotojų, jų pagrindinės išėjimo priežastys buvo nekonkurencingi atlyginimai, milžiniški darbo krūviai, didžiulis visuomenės spaudimas bei užgulusi didelė atsakomybė jų pečius. Jie gauna geresnių pasiūlymų, tai ir pasinaudoja šiomis galimybėmis (...) Prezidentas išgirdo apie NVSC specialistų ir epidemiologų apgailėtinus atlyginimus, milžiniškus darbo krūvius, kitas problemas, kurios atsirado ne prieš metus ar penkerius, o jos atsirado liberalizuojant rinką ir mažinant žmonių, kurie kovoja su infekcijomis skaičių“, – teigė R. Lingienė.

Pasak jos, pinigų iki šiol nėra 95 pareigybėms.

„37 pareigybėms finansavimas buvo gautas. Tik noriu priminti, kad tos pareigybės nebuvo skirtos valdyti koronaviruso infekciją. Tiesiog pareigybes turime, bet pinigų – ne. Ir pinigais iki šiol „nepadengtos“ 95 pareigybės, kurios skirtos normaliai situacijai ir normaliai įstaigos veiklai“, – sakė ji.

Anot R. Lingienės, rinkimų laikotarpį jaučia ir darbuotojai.

„Kuo šis laikotarpis yra išskirtinis ir sudėtingas? Pirma, blogėja epidemiologinė situacija. Antra, yra jautrus rinkimų laikotarpis bei didėja politinė įtampa. Visuomenė tapo labai poliarizuota ir daugėja sveiku protu nepaaiškinamų sąmokslo teorijų. Sudėtinga yra visiems, sudėtinga yra medikams, sudėtinga yra visuomenei. NVSC tikslas yra žmonių saugumas ir mes stengiamės lėtinti viruso plitimą. Kad sulauktume vakcinos, mums būtina apsaugoti jautrias visuomenės grupes, medikus, socialinėse įstaigose dirbančius darbuotojus“, – teigė jis.

R. Lingienės pateiktais duomenimis, NVSC dirba apie 600 žmonių.