V. Kasiulevičius: kaip prisijaukinti pandemiją?

„Savaitė arba Kaip prisijaukinti pandemiją? 1918-1919 metų pandemija Šiaurės pusrutulyje pasižymėjo trim bangomis (vasaros, rudens ir pavasario), iš kurių didžiausia buvo antroji arba rudens banga, tuo pavasario bangos metu mirčių skaičius buvo mažesnis. Lieku įsitikinęs, kad trečioji banga, nepaisant britiškosios atmainos, ir šios pandemijos metu bus švelnesnė už žiemos, o mes išvengsime sveikatos sistemos perdegimo. Ilgėjančios dienos ir kylanti temperatūra atlieka darbą, kurį žiemą atliko ribojimai. Noriu dar sykį pabrėžti, kad oro įtaka ryškiausia Šiaurinėse platumose, kur stipriausiai veikia sezoniškumo veiksniai. O didžiausias iššūkis yra tas, kad sveikatos sistemai tenka dorotis tiek su COVID-19, tiek su planinėmis paslaugomis“, – socialiniame tinkle rašė profesorius.

Feisbuko nuotr.

„Kam užteks laiko ir noro, rekomenduoju puikią „Nature“ publikaciją apie tai, kaip prisijaukinti pandemines bangas. Pandeminių bangų sustabdyti neįmanoma, galima tik kažkiek pakreipti jų trajektoriją, kad maksimaliai apsaugotume žmones. Tik tam būtina tinkamai parinkti intervencijų laiką. Tarp kitko, publikacija parengta antrosios bangos pradžioje, ir trečiosios bangos laikas pateiktas, kaip prognostinis... ir pataikyta. Pridedu paveikslėlį su Europos šalimis. Taip, Jungtinė Karalystė (JK) neatitinka (realybėje trečiosios bangos JK požymių nėra), bet JK skiepijimo efektas tuo metu nebuvo vertintas, nes tiesiog dar nebuvo vakcinų. COVID-19 ir gripas daug dažniau susiję su galvos smegenų veninių ančių ir venų trombozėmis negu skiepai. Ir vis daugiau įrodymų, kad po skiepijimo įvykstančių retų (keturi atvejai iš vieno milijono paskiepytų!) trombozių mechanizmas susijęs ne su pačiais skiepais, o organizmo formuojamu imuniniu atsaku (aptinkami antikūnai prieš keturių trombocitų faktorių) į patį sukėlėją arba sukėlėjo dalelės kopiją“, – teigė V. Kasiulevičius.

Feisbuko nuotr.

Profesorius aptarė ir vakcinacijos svarbą. „Dvi vakcinos dozės yra geriau negu viena, bet ką daryti tokiu atveju, kai vakcinų trūksta? Paskiepyti daugiau žmonių atidedant antrąją dozę kelioms savaitėms, ar laikytis instrukcijų? Pavyzdžiui, JAV vyksta karšta diskusija, nes kiekviena pusė turi begalę argumentų: viena vakcinos dozė leis paskiepyti dvigubai daugiau žmonių, bet ar tai nesukels kitų rizikų: viena vakcinos dozė belaukiant antrosios dozės gali neįveikti nei britiškosios, nei Pietų Afrikos, nei Pietų Amerikos atmainų, bet galbūt paskiepyti viena vakcinos doze sirgs lengviau ir taip išgelbėsime daugiau žmonių. Kita vertus, ilgesnis negu numatyta antrosios vakcinos dozės atidėjimas gali būti susijęs ir su atsparių vakcinoms viruso atmainų atsiradimu. JK rizikavo ir atvejų kiekis krito drastiškai. Analogiškam eksperimentui pasiruošusi ir Kanada. Kuris kelias yra teisingas, dar vis lieka neaišku. Būtų gerai, kad šį sykį nuspręstų infektologai, imunologai ir virusologai, atidžiai įvertinę tiek trumpalaikes, tiek ilgalaikes rizikas bei naudą“, – įrašą feisbuke baigė V. Kasiulevičius.