Vaikai gali tukti net dėl dietų, kurių prieš nėštumą laikėsi mamos

Be to, pabrėžia profesorė, tyrimai rodo, kad reikia žinoti, kokia buvo mamos, kuri gimdo vaikelį, sveikata, netgi močiutės ir to vaikelio promočiutės aplinka bei mitybos tipas. Nes, jei vaikas paveldi tam tikrų dalykų, kurie skatina medžiagų apykaitą lėtėti, jis bus labiau linkęs tukti.

– Šiandieniniai vaikai ir paaugliai panašėja į apvalučius cepelinus, kokiais bemaž prieš 30 metų buvo kai kurių jų tėvai. Tiesa, niekados iki šiol Lietuvoje nebuvo tokios gausos vaikų, turinčių antsvorio bei nutukusių. Šiandien pas mus skirtingose amžiaus grupėse jau yra nuo 4 iki 7 proc. nutukusių vaikų. Anksčiau mūsų šalyje nutukusių vaikų skaičius nesiekė nė 1 proc. Beje, liesiausi mūsų vaikai buvo apie 2000 m. Tai rodo VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros surinkti sveikatos patikrinimų bei skirtingų tyrimų duomenys. O, kaip įspėja augimo ir brendimo tyrėjų mokslininkų auksologų 2012–2013 m. atlikti žvalgomieji tyrimai, tukšlių vaikų ir paauglių skaičius, regis, nesiliaus didėjęs. Šios auksologų įžvalgos gąsdina, tad ar galėtumėte paaiškinti, kodėl padaugėjo ir kodėl dar daugės nutukusių jau ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikų, paauglių ir studentų?

– Kaip rodo augimo ir sveikatos programavimo tyrimai, mes turėtume atsigręžti į ankstesnius laikus ir pasižiūrėti, kaip augo, kokia buvo sveikata, kaip maitinosi, kokia buvo mamos, kuri gimdo vaikelį, aplinka, netgi močiutės ir to vaikelio promočiutės aplinka ir mitybos tipas. Visi augimo programavimo tyrimai rodo, kad, jei vaikas epigenetiniu lygmeniu (epigenetinis – tas, kuris daugiau priklauso nuo išorinių sąlygų) paveldi tam tikrų dalykų, kurie, pavyzdžiui, skatina jo medžiagų apykaitą lėtėti, tuomet toks vaikas labiau linkęs tukti. Ir priešingai, jei vaikas paveldės tam tikrus dalykus, kurie šiek tiek saugos jį nuo nutukimo, jis bus mažiau linkęs tukti.

Olandų bado žiemos studija parodė, kad per karą labai badavusių ir paskui iš karto gimdžiusių moterų vaikai, sulaukę 40–50 metų, turėjo daug didesnį polinkį tukti, dažniau sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, II tipo cukriniu diabetu. Ši studija sukėlė audrą ir prasidėjo detalesni augimo programavimo tyrimai. Mūsų katedra taip pat keliais aspektais pažvelgė į šiuos procesus. Pirmiausia mes kas 5–10 metų atliekame žvalgomuosius tyrimus, per kuriuos pamatėme, kad iš tikrųjų po 2000 m., ypač po 2005 m., pamažu pradėjo daugėti nutukusių ir vaikų, ir paauglių. Pastarųjų kelerių metų tyrimai rodo, kad mes labai priartėjome prie daugelio Vakarų Europos šalių – epideminis nutukimo lygmuo nepasiektas, bet mes iš tikrųjų pradedame artėti. Tuomet katedroje pradėjome augimo programavimo tyrimus su eksperimentiniais gyvūnėliais ir pastebėjome, kad tų patelių, kurios ėdė mažiau, net antros kartos palikuonys linkę tukti. Tai mano doktorantės Violetos Bartuškienės darbas.

Kalbant apie žmones, pastebėta, kad vyriškos lyties palikuonys netgi labiau linkę tukti, jei mama laikėsi įvairių dietų, prieš nėštumą badavo. Taigi mūsų tyrimas sako, kad sąlygos iki nėštumo galbūt netgi reiškia daugiau, juo labiau kad mes pažiūrėjome ne tik pirmą, bet ir antrą kartą. Peržiūrėję žmonių tyrimo duomenis, pastebėjome, kad pas mus liesiausi paaugliai buvo apie 1998–2002 m., kai liesumas buvo ypač propaguojamas (tos kartos moterys kaip tik dabar gimdo). Kita vertus, dabar situacija tikrai pagerėjusi, bet kas bus, kai jos pradės gimdyti, dar nežinome.

– Taupydami laiką, dažnai perkame pusgaminius. Nors mitybos ekspertai ragina daugiau gaminti namuose, maisto pramonės atstovai aiškina, kad pusgaminiai yra sveiki ir kad maistas gardinamas tik tokiais ir tiek priedų, kiek leista. Tiesa, priedų kiekiai apskaičiuoti ne vaiko, o suaugusiojo svoriui. Jūs ne viename interviu esate protinusi dėl koncentruoto greitojo maisto, kuriame gausu konservantų, ir pabrėžiate, kad toks maistas turi hormoninį poveikį. Kas nutinka mergaitėms ir berniukams, jeigu jie nuolatos valgo tokį maistą?

– Žmogus niekada nesimaitino tokiu koncentruotu, energetinėmis bombomis vadinamu maistu, kaip nuo XX a. vidurio ir pabaigos. Jis per visą savo raidą ir evoliuciją nevartojo tiek baltymo, tiek koncertuotų ir gausių riebalų, o visa tai, žinoma, turi reikšmės. XX a. pabaigoje auksologai pastebėjo, kad pradėjo didėti vaikų ūgis – įvyko ūgio akceleracija. Lietuvoje sparčiausia akceleracija įvyko maždaug 1960–1990 m. Tie vaikai paaugo labiausiai. Paskui akceleracija tarsi sustojo, bet, kaip rodo pastarųjų metų tyrimai, jei akceleraciją skatinantis veiksnys nenustoja veikti, kai organizmas išsemia potencialą didėti į viršų, jam belieka tik plėstis į šonus.

Maždaug prieš 15 metų mūsų nepaprasto liesumo ir aukštumo duomenis rodžiau įvairiems pasaulio antropologams, auksologams, o jie sakė, kad situacija pas mus tokia, kokia Vakarų šalyse buvo maždaug prieš 20–30 metų, o jeigu pradėsime taip pat gyventi ir maitintis, netrukus ir turėsime tas pačias bėdas. Tada nelabai tikėjau, bet jie buvo teisūs – bendrieji augimo dėsniai veikia: akceleracija į viršų lyg ir sustojo, bet, matyt, toks maistas turi reikšmės ir veikia.

Bėda ta, kad mes praktiškai neturime tyrimų, susijusių su įvairiais priedais pripildyto maisto poveikiu, ir galime pasiremti tik viena kita studija. Dabar jau visi kalba apie gliutamato poveikį, kuris prieš 10–15 metų buvo labai tyrinėjamas. O visų kitų konservantų, priedų poveikis iki šiol neaiškus, nes norint tai ištirti reikia labai daug lėšų ir investicijų. Tačiau pamažu tyrimai atliekami, jau rašoma apie tam tikrų nesveikų riebalų poveikį. Taigi, norėdami šiek tiek apsaugoti savo vaikus, turėtume daugiau dėmesio skirti namuose gaminamam, švariam, ekologiškam maistui. Galbūt kada nors, po 10–15 metų, paaiškės, kas iš tikrųjų labai turi didelę reikšmę, bet manau, kad būsime bent šiek tiek apsisaugoję.

– O kaip hormoninis poveikis?

– Nustatyta, kad kai kurios medžiagos, naudojamos konservuojant produktus, patekusios į organizmą turi estrogeninį, arba moteriškųjų lytinių hormonų, poveikį. Yra studijų, kurios sako, kad apskritai didėja visos aplinkos (net ir žemės, vandens ir oro) hormoninė tarša. Mes visi puikiai žinome, kad estrogenai net dirvoje išsilaiko labai ilgai: tarkim, jei į tokią dirvą sodinami kažkokie augalai, galbūt jie irgi modifikuojami. Be to, kalbama apie tai, kad ir plastiko buteliai ar juose laikomi produktai gali turėti įtakos. Bet, kadangi studijų labai stinga, ar iš tikrųjų poveikis toks didelis, deja, dar negalime pasakyti.

Tačiau auksologai, tyrinėjantys vaikų augimą, brendimą, kūno formos kitimą, pastebi labai įdomių dalykų, kurie leidžia manyti, kad medžiagų apykaita tikrai trinka. Visai neseniai dalyvavau tarptautinėje auksologų konferencijoje ir išklausiau pranešimą, kaip šiuolaikinių jaunų merginų paauglystės pabaigoje pakito ne tik bendras kūno dydis, bet ir pati forma. Palyginti su tokio paties svorio ir ūgio merginomis, kuriuos buvo įvertintos prieš 20–25 metus, dabar matome, kad šiuolaikinių merginų skeleto ir raumenų masė šiek tiek sumažėjusi, o riebalinio audinio šiek tiek padaugėję. Taigi tas pats svoris ir ūgis, bet kūno sudėjimas pakitęs „pigaus kūno linkme“.

Jei dabartinių merginų riebalinis audinys būtų šiek tiek pagausėjęs moteriškose (genocidinėse) vietose, nebūtų didelės problemos. Bet merginos labiau kaupia riebalinį audinį liemens srityje, ypač viršutinėje liemens dalyje. Tai reiškia, kad dėl tokio kūno sudėjimo kyla daug didesnė rizika vyresniame amžiuje sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, metaboliniu sindromu, nutukimu, II tipo cukriniu diabetu ir kitomis panašiomis endokrininėmis ligomis.

– Tėvai, auginantys paauglius, ypač sportuojančius berniukus, pastebi, kad vaikai atsisako kai kurių maisto produktų, yra labai susirūpinę savo kūnu, nori didelės raumenų masės. Pavyzdžiui, berniukai valgo tik kiaušinių baltymą, valgo varškę. O mergaitės labai bijo riebalų – tarkim, valgo tik labai liesą varškę. Bet po vienos pasaulinės mokslinės konferencijos pareiškėte, kad riebalus reikėtų reabilituoti, ir pasakojote, kad pati ne tik neperkate liesų pieno produktų, o priešingai, ieškote kuo riebesnių. Kodėl?

– Manau, kad riebalai jau yra reabilituoti. Tačiau tai iš tikrųjų labai įdomus fenomenas. Jei norite labai greitai numesti kažkiek svorio, tai, pradėję valgyti labai baltymingą maistą, poveikį pamatysite iš pat pradžių. Bet po keliolikos metų, priklausomai nuo organizmo, gali būti atvirkštinis poveikis. Baltymo poveikio medžiagų apykaitai tyrimai pirmiausia buvo atlikti tiriant eksperimentinius gyvūnėlius, o paskui jau stebint ir vaikų augimą.

Kai gimsta neišnešiotas ir labai mažo svorio vaikas, mes, gelbėdami jį, iš dviejų blogybių turime rinktis mažesnę – jis yra maitinamas maistu, kuriame gerokai daugiau baltymų. Tai išgelbsti kūdikį nuo tokių didelių problemų, kaip, tarkim, nepakankama neurologinių mechanizmų raida. Bet lazda turi du galus. Toks gausus baltymų vartojimas sutrikdo riebalų apykaitą, ir jų pradeda kauptis daug daugiau. Įrodyta, kad tokie vaikai, kurie buvo labai gausiai maitinti baltymu, vyresniame amžiuje, paauglystės pabaigoje daug labiau linkę tukti.