Vaikų mityba: kokie pasikeitimai įsigalios mokyklose?

  • Teksto dydis:

Sveikos gyvensenos ir mitybos entuziastai pagaliau iškovojo, kad vaikai būtų maitinami sveikiau. Kokie pasikeitimai įsigalios mokyklose nuo rugsėjo 1-osios?

Nuo rugsėjo – be užkandžių

"Sveika mityba – iššūkis ne tik šeimoms, bet ir mokymo įstaigoms. Nuo sovietmečio įsigalėję prasti įpročiai, remiantis vien kalorijomis ir trimis maistinėmis medžiagomis – baltymais, riebalais ir angliavandeniais – nuvedė viešąjį maitinimą į aklavietę", – piktinasi sveikatai palankaus vaikų maitinimo iniciatorė, maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Vaikai darželiuose dažnai nevalgo jiems patiekiamo maisto. Kodėl taip nutinka? Jei prieš pietus užkandžiauja – valgo sausainius ar saldainius, po to nevalgo nei sriubos, nei salotų. Saldumynai gadina natūralų skonio suvokimą ir sveikas maistas vaikui tampa neskanus.

Blogiausia, pabrėžia R.Bogušienė, kad vaikas negauna maisto medžiagų – tik menkavertes kalorijas. Dėl to nuo rugsėjo kai kurių maisto produktų į darželį neštis nebebus galima. Tėveliai galės įdėti vaikams uogų, vaisių, daržovių ar kitų sveikatai palankių produktų.

Tik subalansuoti patiekalai

Pica – populiariausias mokyklos pietų patiekalas, nėra priskiriamas sveikai mitybai. Įsigaliojus naujam teisės aktui, vaikai mokyklose, tikėtina, picų nebegaus, nors jos nėra draudžiamos.

Pietums turės būti patiekiami tik subalansuoti patiekalai, kuriuose bus ne tik baltymų, riebalų, angliavandenių, bet ir vitaminų bei kitų vertingų maistinių medžiagų. Nuo šiol per pietus vaikai gaus mėsos, bent kartą per savaitę – žuvies, net tris kartus per savaitę pietums ar vakarienei – ankštinių daržovių, ir būtinai pietums trečdalį patiekalo turės sudaryti daržovės.

Vaikas, mokykloje pavalgęs sriubos, antro patiekalo jau nebenori. Nuo šiol sriubos bus tiekiama mažiau – vos pusė stiklinės (100–150 ml). Svarbu, kad vaikas valgytų kuo įvairiau, gautų visų reikalingų maistinių medžiagų. Siekiama sumažinti ir maisto švaistymo problemą. Galima pietums tiekti tik antrą patiekalą, o sriubą – papildomo maitinimo metu.

Mažiau bulvių ir sulčių

Apribotas bulvių ir jų patiekalų vartojimas, o bulvių traškučiai ir gruzdintos bulvytės ugdymo įstaigose draudžiami jau ne pirmi metai. Krakmolo turintys produktai apsunkina virškinimo sistemą, nukenčia maisto įvairovė.

Taigi, nei saldinti kompotai, arbatos, nei sultys nebus tiekiami su maistu. Geriausia vaikams – geriamasis vanduo.

"Gerdami sultis vaikai patiria cukraus šuolius, kurie yra viena iš nutukimo, cukrinio diabeto ir kitų sveikatos sutrikimų priežasčių", – dar vieną problemą įvardija mitybos žinovė R.Bogušienė.

Taigi, nei saldinti kompotai, arbatos, nei sultys nebus tiekiami su maistu. Geriausia vaikams – geriamasis vanduo. Perkant produktus darželiams ir mokykloms, nuo šiol reikės atsižvelgti į bendrą gaminio cukrų, druskos ir skaidulinių medžiagų kiekį.

Rekomenduojama vaikams kasdien patiekti šviežių, geriausia sezoninių, daržovių ir vaisių. Vaisius vaikai valgys tarp maitinimų, daržovių patiekalus – pagal sezonus. Pavyzdžiui, burokėlių sriuba – rudenį, šaltibarščiai – pavasarį. Daržovių salotos negalės būti maišomos su grietine, bet patiekiamos su aliejaus arba jogurto padažu.

Viso grūdo miltai

Nuo naujų mokslo metų, darželių ir mokyklų meniu negalės sudaryti vien manai, rafinuoti ryžiai, rafinuotų miltų makaronai ir kvietinių miltų gaminiai.

Nuo šiol pirmenybė teikiama viso grūdo produktams. Vaikai turės valgyti kuo įvairesnes kruopas ar dribsnius, ruginę duoną, o makaronai taip pat bus sveikesni – iš kietųjų kviečių arba viso grūdo miltų.

"Įstatymas numato pirmenybę šviežiai, nešaldytai mėsai: paukštienai, triušienai, veršienai, jautienai, kiaulienai, avienai. Mokyklose ir darželiuose išlieka mėsos gaminiai. Džiugu nors tai, kad dešreles ar "daktarišką" dešrą vaikai galės valgyti ne dažniau kaip kartą per savaitę", – vertina R.Bogušienė.

Ir tvirtina, kad vaikai mokyklose nevalgys nei rūkytos dešros, nei žuvies. Nuo vaikų stalo pranyks cukruoti vaisiai, o auksinės razinos ir ryškiai oranžiniai abrikosai turės būti keičiami tamsiais – be sulfitų. Neliks glaistytų varškės sūrelių, kremu ar glajumi gardintų saldžių gaminių. Nebus galima tiekti ir valgomųjų ledų.

Jokio pridegusio maisto

Apskrudę blynai, pridegę karbonadai – šalin iš lėkštės! Maisto pervirimas, perkepimas ir apskrudinimas – draudžiamas.

Daugiausia patiekalų turės būti gaminami troškinant, verdant, ant garų ar orkaitėje, kad išliktų kuo daugiau vertingų maistinių medžiagų. Neliks Kijevo kotletų, karbonadų, nes džiūvėsėliais volioti ar barstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai yra draudžiami.

Kiekvieną dieną darželiuose vienas patiekalas turės būti iš augalinės kilmės maisto produktų. Tai šaltas arba šiltas patiekalas, pagamintas be pieno produktų (sviesto, pieno, grietinės ir kt.), be kiaušinių, be mėsos, be žuvies – be jokio gyvūninės kilmės maisto.

Gaminant salotas, mokyklose turės būti naudojamas tik šalto spaudimo nerafinuotas aliejus – rapsų, alyvuogių ar kitoks.

"Tik įstatymo pakeitimas, kad sviestas, "kur įmanoma", keičiamas aliejumi arba margarinu – nėra logiškas. Juk margarino sudėtyje randame vaikams neleistinų maisto priedų, dezodoruotų, rafinuotų aliejų ir pridėtinės druskos. Margarinas – stipriai perdirbtas produktas, kurio neturėtų būti nei vaikų, nei suaugusiųjų mityboje", – R.Bogušienė pabrėžia, kad sveikatai palankaus maisto valgiaraščiuose nėra dešrelių ar kitų perdirbtos mėsos ir žuvies gaminių, margarino, tepiųjų riebalų mišinių ir kito leistino, bet sveikatai nepalankaus maisto.


Cukrus maisto produktuose

Duona, kur cukrų kiekis didesnis nei 5 g/100 g, druskos daugiau nei 1 g (ruginėje daugiau nei 1,2 g), o skaidulinių medžiagų mažiau nei 6 g/100 g, negalės atsidurti ant vaikų stalo, jei neatitiks nors vieno kriterijaus.

Pagal šį reikalavimą, vaikams draudžiama patiekti sausus pusryčius – kviečius su medumi, nes juose cukrų beveik 40 g/100 g. Vaikams tinkami tik tie sausi pusryčiai, kuriuose cukraus ne daugiau nei 16 g/100 g, druskos iki 1 g/100, o skaidulinių medžiagų ne mažiau nei 6 g/100 g.

Desertai, bandelės, pyragai cukrų galės turėti ne daugiau nei 16 g/100 g, druskos iki 1 g/100 g. Džiovinti vaisiai negalės būti cukruoti. Gėrimuose cukrų negalės būti daugiau nei 5 g/100 g ir juos gerti bus galima duoti tik tarp pagrindinių valgymų.

Į gaminamus patiekalus cukraus kaip ir iki šiol bus galima dėti ne daugiau nei 5 g/100 g. Į pieno gaminius – iki 5 g/100 g cukraus ir ne daugiau kaip 1 g/100 g druskos. Tik sūriuose druskos galės būti daugiau – 1,7 g.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rikis

Rikis portretas
Skaitant šį straipsnį kyla klausimas- kokiu būdu vaikai bus priverčiami valgyti aprašomą sveiką maistą? Ar jiems valgant nuolat prie kiekvienos mažos grupelės bus auklėtoja ar mokytoja, kuri prispirs valgytojus viską suvalgyti? Dabar tą darbą namuose atlieka tėvai ir tai jiems sunkiai sekasi, Straipsnyje reikėjo aptarti kokio dydžio prie vaikų įstaigos turi būti kiaulių fermos, kuriose būtų sušertas nuo vaikų likęs maistas.

Gal, sakau

Gal, sakau portretas
gerai, kad nekoloringas maistas, nes prie kompo sėdėti daug nereikia.Čia žiūrima į ateitį. Būtų gerai, kad uždraustų iš namų valgius vaikų gimtadieniams. Pasveikinti galima draugą ir kitais būdais.

Anonimas

Anonimas portretas
Retas vaikas mėgsta įvairius padažus, nori gražaus, estetiško, ”nesutepto” padažais maisto. Jeigu mes esame įpratę salotas gardinti grietiine, tai kodėl turime jogurtu. Juk yra visokio riebumo grietinė. Aliejus, jis irgi turi poskonį. Manau, svarbiausia, kad aliejus būtų keičiamas laiku, nepermirktų maistas riebaluose. Sviestas? Įdomu ar brangiame restorane patiekia sviestą ar margariną?
VISI KOMENTARAI 16
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių