- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiek verta gyvybė ir ką daryti, jeigu gydymas kainuoja kelis milijonus eurų? Su tokia drama susidūrė itin reta liga sergančios vos pusantrų metukų Milanos šeima. Jau daugelis girdėjo, kad istorijoje pasiektas lemtingas taškas – 2 mln. eurų kainuojančiam gydymui didžiąją dalį jau suaukojo žmonės, kol galiausiai išsijudino ir valstybė. Ligonių kasos, tikina, kad dalį kompensuos, tačiau neįvardija konkrečios sumos, nes tai esą paslaptis, pasakojama LNK reportaže.
Sunkiai serganti Milana Kauno klinikose. Po tamsaus etapo – geros žinios. Neįtikėtinai brangus dukros gydymas bus kompensuotas.
„Gyvename geromis nuotaikomis ir Milanai viskas gerai“, – džiaugėsi mergaitės mama Greta Patenkienė.
Priminsime, kad Milanai diagnozuota itin reta ir sunki liga – pirmojo tipo spinalinė raumenų atrofija. Tai – pati sunkiausia ligos forma. Moderniausio gydymo kaina – 2 mln. eurų. Ir šeima jį gaus.
„Pats brangiausias gydymas. Pati esu derybų komisijoje. Niekada neteko derėtis dėl tokios įspūdingos gydymo sumos. Tai – pirmas kartas“, – teigė Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Neringa Norkūnaitė-Sasnauskienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Negydomi vaikai palaipsniui nustoja judėti. Kiti praranda gebėjimą ryti, kvėpuoti – išgyvena iki dvejų metų. Šiuo metu Milanai – jau 1,5 metukų.
„Per tuos pirmuosius šešis mėnesius kūdikis netenka 95 proc. savo motorinių neuronų. Laikas ir greiti sprendimai čia yra labai svarbu. Ilgai buvo manoma, kad tai yra lėtinė liga ir nieko nepakeisi, bet dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis. Todėl norime tikrinti dėl šios ligos ir naujagimius. Laimė, jau Lietuvoje šią galimybę turime“, – komentavo Kauno klinikų vaikų neurologė Milda Dambrauskienė.
Asmeninio archyvo nuotr.
Iki šiol Milanai kas keturis mėnesius leistos injekcijos į stuburą.
„Pagal specialias skales, jos būklė yra labai pagerėjusi. Paprastai tokio teigiamo poveikio mes ir tikimės iš jai leidžiamų vaistų. Ji gavo šešias injekcijas, kurios leidžiamos į stuburo kanalą. Aišku, liga padarė savo darbą – jai reikia pagalbos valgant. Ji maitinama dirbtinai per gastrostomą – įvestas vamzdelis į skrandį. Ir miegant jai reikia papildomos ventiliacijos normaliam kvėpavimui palaikyti.
„Sunku, nes ji viską lėčiau daro. Dabar, laimė, narkozių nereikės“, – kalbėjo Milanos mama.
Kad gaus moderniausią vaistą, šeima sužinojo tik prieš porą dienų.
„Priimtas sprendimas dalinai kompensuoti. Mes turime tokią galimybę. Tačiau visos sumos negalėjome kompensuoti, nes ji labai didelė“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Strateginio planavimo skyriaus vyr. specialistė Jolanta Sinkevič.
Bendra suma yra konfidenciali. Mes jokiais būdais negalime to atskleisti, nes taip sutarta su gamintoju.
Su žiauria realybe susidūrę tėvai patys kreipėsi į žmones. Įkūrė fondą, aukoti galėjo visi.
„Prašau, dalinkitės, kad kuo daugiau žmonių pamatytų Milanos istoriją ir prisidėtų prie jos gydymo“, – socialiniuose tinkluose skambėjo sergančios mergaitės mamos Gretos pagalbos šauksmas.
„Yra 1 milijonas ir 400 tūkst. eurų – tokia suma buvo suaukota per šešis mėnesius“, – viltingai kalbėjo sergančios Milanos mama.
Savaitgalį Šiauliuose įvyko ir paramos koncertas. Surinkta dar apie 60 tūkst. eurų.
Gydymas Milanai bus suteiktas Lietuvoje. Reikalinga injekcija, žinoma kaip genų terapija, yra vienkartinė. Suleidžiama kartą visam gyvenimui. Reikalingi vaistai kompensuojami 25 Europos šalyse.
„Pirmą kartą Lietuvoje bus dalinis kompensavimas. Dabar dar tik formuojame tokią praktiką“, – sakė J. Sinkevič.
„Genų terapijos pradžia bus net ir Baltijos šalyse. Nors šis vaistas Europoje registruotas jau trejus metus, kol kas nei Latvijoje, nei Estijoje irgi nebuvo išspręstas kompensavimo klausimas“, – konstatavo faktą vaikų neurologė.
Genų terapija turi ir rizikų. Garantijos pasveikti nėra.
„Dabar labai priklausys, kiek Milanos organizmas pats turi resursų“, – sakė M. Dambrauskienė.
Ministerija neišduoda, kiek prisidės valstybė, bet svarbu, kad pavyko išsiderėti didelę nuolaidą.
„Taip sutarta, kad dalis, kuria prisideda valstybė, taps didesnė ir gerokai sumažės ta dalis, kurią turės primokėti pacientas. Bet ta bendra suma yra konfidenciali. Mes jokiais būdais negalime to atskleisti, nes taip sutarta su gamintoju“, – aiškino J. Sinkevič.
Spinaline raumenų atrofija serga vienas iš 10 tūkst. naujagimių.
Mama sako, jeigu liks pinigų iš fondo, juos skirs Milanos reabilitacijai. Vaikų neurologės teigimu, spinaline raumenų atrofija serga vienas iš 10 tūkst. naujagimių. Ar šį kartą atrėžus nemenką sumą Milanai, liks ir kitiems, sergantiems kitomis retomis ligomis.
„2017 metais buvo skirta 5 mln. eurų, praeitais metais – 15 milijonų. Tad už tiek ir buvo skirta kompensavimui. Labai gaila, kad į viešumą išeina tik vienetiniai atvejai“, – teigė J. Sinkevič.
Pernai 15 mln. eurų išdalinta 318 pacientų. Šiemet biudžetas padidintas.
„Šiais metais yra skirta 20,5 milijono eurų. Tai yra 5 milijonais daugiau nei pernai“, – informavo N. Norkūnaitė-Sasnauskienė.
Ministerijos teigimu, didžioji dalis prašančių kompensacijos ją gauna. Tačiau, kiek pernai išgirdo neigiamą atsakymą, skaičiaus nepateikė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gerinamos raidos sutrikimų turinčių vaikų reabilitacijos sąlygos
Didinant raidos sutrikimų turinčių vaikų ankstyvosios reabilitacijos prieinamumą bei efektyvumą, Sveikatos apsaugos ministerija peržiūrėjo esamą tvarką ir ją patobulino. Pokyčiai apima paciento kelią, gydymo metodikas, konsultacijų apimtis ir ap...
-
„Mamų unijos“ siela E. Mėlinauskienė: prašyti paramos karo akivaizdoje ypač sunku
Onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams paramos reikia nepriklausomai nuo pasaulio įvykių. Deja, karas paramą stipriai sumažino, – teigia labdaros ir paramos fondo „Mamų unija“ įkūrėja Eglė Mėlinauskienė. Ji pabrėžia, kad toki...
-
Ir vaiką, ir močiutę užregistruoti pas gydytoją internetu gali šeimos nariai
Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad e. sveikatos portale gyventojai gali ne tik patys užsiregistruoti pas gydytoją, bet ir užregistruoti kitą atstovaujamą asmenį. Išankstinės pacientų registracijos (IPR) informacinė sistema leidžia gre...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 258 nauji atvejai, mirė du žmonės1
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 258 nauji COVID-19 atvejai, mirė du žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Tyrimas: 8 000 žingsnių vieną ar du kartus per savaitę mažina ankstyvos mirties riziką1
Vieną ar dvi dienas per savaitę nueinant po 8 000 žingsnių – apie 6,4 kilometro – galima gerokai sumažinti ankstyvos mirties riziką, rodo antradienį paskelbti tyrimo rezultatai. ...
-
PSO: vidutinės rizikos grupės asmenims nereikalingos papildomos COVID-19 vakcinų dozės6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį pranešė, kad daugiau nerekomenduoja visiškai paskiepytiems vidutinės rizikos grupės suaugusiems asmenims skiepytis papildomomis COVID-19 vakcinos dozėmis, nes jų nauda yra nedidelė. ...
-
Utenos ligoninėje teko atidėti dalį operacijų: situacija buvo kritinė
Utenos ligoninės vadovas Dalius Drunga sako, kad vienas iš dviejų sugedusių įrankių sterilizatorių jau sutaisytas, operacijos gydymo įstaigoje vyksta. ...
-
Eilės pas specialistus nuo balandžio gali trumpėti, už išplėstines gydytojų paslaugas mokės VLK1
Siekiant mažinti eiles gydymo įstaigose, jos bus skatinamos suteikti daugiau išplėstinių konsultacijų, kai pacientui atliekamos dvi ar daugiau diagnostinių ar gydomųjų medicininių intervencijų – tam skirti papildomi 17 mln. eurų. ...
-
Nacionalinis transplantacijos biuras įspėja apie sklindančią melagingą informaciją2
Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose ėmė plisti melagingas įrašas, kuriame skatinama atsisakyti organų donorystės esant gyvam. Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad skleidžiama info...
-
Reta liga sergančios mažylės Milanos mama: artėja svarbi data18
Visą Lietuvą bendram tikslui – 2 milijonus eurų kainuojančiam vaistui gauti suvienijusios spinaline raumenų atrofija sergančios mažylės Milanos istorijoje artėja svarbi data. ...