Dar iki Naujųjų tikimasi pradėti skiepyti vaikus nuo penkerių. Lietuva dar tik laukia pirmosios vaikams skirtos „Pfizer“ vakcinos siuntos – iš viso 78 tūkstančių vakcinos dozių.

„Kol kas žinome, kad tos specialios dozuotės vakcinos Lietuvą turėtų pasiekti gruodžio antroje pusėje“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Kai tik vakcinos bus pristatytos, gyventojai jau galės registruoti savo vaikus pirmajam skiepui. Vaikus nuo penkerių jau skiepija Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Izraelis. Europos vaistų agentūrai rekomendavus skiepyti ir jaunesnius nei dvylikos metų vaikus, Lietuvos ekspertai konsultavosi su Izraelio sveikatos apsaugos specialistais.

„Ką Izraelis daro šiuo klausimu, tai yra aktyvus vaikų gydytojų, pediatrų ir šeimos gydytojų įtraukimas, kad jie būtų pagrindinis instrumentas, pagrindinis faktorius kalbant su tėvais ir perteikiant informaciją, kam to reikia“, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.

Vaikai nuo penkerių iki vienuolikos metų bus skiepijami tik su „Pfizer“ vakcina, tačiau ji bus kitokia. Tyrimai rodo, kad tokio amžiaus vaikų imuninei reakcijai sužadinti užtenka kur kas mažesnio vakcinos kiekio. Todėl vaikams leidžiama dozė sudarys tik trečdalį suaugusiems leidžiamos dozės. Būtent tai sumažina ir šalutinių poveikių tikimybę.

„Jeigu vyresniems vaikams miokarditai kaip viena tokių, ypatingai retų povakcininių reakcijų, pasitaiko, tai jaunesniems vaikams, bent jau tai, kas skelbiama dabar, to nėra“, – kalbėjo VU Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas Vytautas Usonis.

Taip, tai yra biologiniai preparatai – gali būti povakcininės reakcijos, bet jos nepalyginamai švelnesnės, lengvesnės negu simptomai, kurie gali būti sergant.

„Pfizer“ skelbia, kad vakcinų veiksmingumas mažesniems vaikams siekia 91 procentą. Tarp pirmos ir antros vakcinos dozių reikės padaryti trijų savaičių pertrauką. Be to, visai neseniai „Pfizer“ paskelbė tyrimų duomenis, kurie rodo, kad jų vakcinos veiksmingumas paaugliams nuo antro skiepo praėjus keturiems mėnesiams vis dar siekia 100 procentų. Vaikų gydytojai tikina, kad baimė skiepyti vaikus – nepagrįsta. Mat, skiepų nauda nusveria galimą šalutinių poveikių riziką.

„Taip, tai yra biologiniai preparatai – gali būti povakcininės reakcijos, bet jos nepalyginamai švelnesnės, lengvesnės negu simptomai, kurie gali būti sergant“, – aiškino V. Usonis.

Nors jaunesniems vaikams rečiau pasireiškia sunkūs COVID-19 atvejai, jie vis tiek gali užsikrėsti ir perduoti virusą kitiems. Itin svarbu paskiepyti tuos vaikus, kurie turi rizikos veiksnių – nutukimą, bronchoastmą, diabetą, serga ongologinėmis ligomis.

Anot ekspertų, kai didžioji dalis jau pasiskiepiję, pradėti sirgti gali ta visuomenės grupė, kurios imunizacijos lygis mažiausias, o tai, šiuo metu yra vaikai.