- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mūsų šalyje gyvena apie 1000 žmonių, kuriems vaikystėje buvo konstatuota vėžio diagnozė. Buvusią ligą primena atmintis, tėvų pasakojimai ir po gydymo likusios vėlyvos komplikacijos – reti plaukai, nevaisingumas, randai po operacijų.
Tokius požymius jaučia ne visi, tačiau atsižvelgiant į juos, šiais laikais tai yra viena iš svarbiausių krypčių, kurias numato ir ES kovos su vėžiu planas – 2019 metais paskelbta ES iniciatyva, kuri apibūdinama kaip ES misija kovoje prieš vėžį. Jos tikslas – pasiekti esminį proveržį kovoje prieš vėžį, ieškoti tokių gydymo metodų, kurie leistų pagerinti pasveikusiųjų gyvenimo kokybę – mažinti šalutinius poveikius, naudoti medicinos technologijas, kurios išsaugotų vaisingumą ateityje ir užtikrintų visavertį gyvenimą.
Vaikų vėžys – retas ir kitoks nei suaugusiųjų
Mūsų šalyje registruojama 15 000–16 000 suaugusiųjų vėžio atvejų per metus, vaikų – 80–90 per metus. „Stebime vaikų vėžio mažėjančius skaičius, ir tai susiję su demografiniais pokyčiais – jaunimas emigruoja, vaikų šalyje mažėja. Su tuo susiję ir mažėjantys vėžio skaičiai, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovė vaikų onkohematologė doc. dr. Jelena Rascon. – Vaikams dažniausiai diagnozuojamos leukemijos ir limfomos, centrinės nervų sistemos vėžys. Didelė retenybė vaikams aptikti dažniausią suaugusiųjų vėžį – krūties, prostatos, žarnyno ar plaučių“.
Vaikų vėžiui prevencijos nėra
Mokslo jau įrodyta, kad vėžiui vystytis įtakos turi žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholis), aplinkos tarša, didėjantis gyventojų amžius. Dėl to suaugusiesiems yra numatytos prevencijos programos (krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos), kurios galėtų padėti išvengti apie 40 proc. vėžio atvejų. Suaugusiųjų vėžio vystymosi priežastys vaikų vėžiui beveik neturi įtakos, prevencinių programų nėra. Pasak doc. dr. J. Rascon, vienintelis dalykas, kuris suteikia galimybę įtarti galimą vėžio vystymąsi vaikui – tai paveldimo vėžio sindromas, kuomet keliems artimiems šeimos nariams ankstyvame amžiuje yra ar buvo diagnozuota piktybinė liga. Tokią šeimą reikėtų tirti genetiškai dėl galimos rizikos susirgti ir vaikams.
Dėmesys gydymui bei jo pasekmėms – ir Europos mastu
Statistinės prognozės numato, kad vėžio daugės – iki 2035 metų šios ligos skaičiai augs apie 20 procentų. Todėl Europos Sąjungos vizija – finansuoti visą paketą priemonių vėžio problemai suvaldyti – ir patikros, ir edukacinės programos, ir inovatyvus gydymas. „Vaikų vėžio temai – kaip jo išvengti ir kaip gydyti, kaip stebėti sveikatos būklę po gydymo – taip pat skiriamas milžiniškas dėmesys. Dėl to ypač aktyviai kalbama apie profilaktinę sveikatos patikrą šeimos gydytojo kabinete, apie skiepijimą nuo papilomos viruso. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ligos stadijos – ankstyvą vėžį gydyti daug efektyviau, todėl „žalių koridorių“ sistema yra ypač svarbi, – aiškina doc. dr. J. Rascon. – Visuose šiuose etapuose skatintinas visuomenės budrumas ir iniciatyvos: juk savo vaiką geriausiai pažįsta būtent tėvai – jo savijautą, nusiskundimus jie pirmiausia pamato ir išgirsta. Visada raginame kreiptis pagalbos kartojantis karščiavimo epizodams, vaikui išblyškus, išliekant atkakliam pykinimui ir vėmimui – tėvelius kviestume būti budrius, šeimos gydytojas skirs tyrimus, siųs konsultacijai į aukštesnio lygio įstaigą. VUL Santaros klinikų vaikų onkohematologai konsultuoja visada, kai reikia pasitarti dėl diagnozės ar gydymo“.
Žmonėms rūpi, kaip yra gydomas vėžys, ar prieinamas inovatyvus gydymas mūsų šalies gyventojams: „Inovatyvių medikamentų prieinamumas pacientams ir klinikinių tyrimų galimybės – Europos sveikatos politiką formuojančių politikų akiratyje, – sako doc. dr. J. Rascon. – Vėžiui gydyti naudojami inovatyvūs vaistai, tik Santaros klinikose vaikams atliekamos kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos. Turima vaikų vėžio gydymo patirtis, komplikacijų valdymas padeda nugalėti ligą“.
Tačiau Europos medikų dėmesys piktybinių ligų gydymui neslopsta, nes vaikai – tai nėra maži suaugusieji. Pasak doc. dr. J. Rascon, vaikams atlikti vaistų klinikinius tyrimus labai sudėtinga dėl nedidelių sergančiųjų skaičių. Todėl medikamentai ir jų kombinacijos skiriamos tokios pačios kaip ir suaugusiesiems, koreguojant dozes. Paprastai vaikams skiriamos santykinai didesnės vaisto dozės, nes vaikų medžiagų apykaita greitesnė nei suaugusiųjų ir vaistinė medžiaga iš organizmo pasišalina greičiau. Tobulinant gydymo schemas, be galo svarbu kaupti informaciją apie ligas, kurti tarptautines duomenų bazes tam, kad vaikai pasveiktų ir gyventų visavertį gyvenimą.
80 procentų vaikų pasveiksta
„Išgydomų vaikų po vėžio diagnozės skaičiai nuteikia optimistiškai – didžioji dauguma pasveiksta. Tačiau gydymo pasekmės jaučiamos dar ilgai po gydymo – tiek fizinės, tiek psichologinės, – sako gydytoja vaikų onkohematologė J. Rascon. – Šiuo metu mirtingumas dėl gydymo metu išsivysčiusių komplikacijų ženkliai sumažėjo dėl sukauptos medikų patirties, pagarėjusio sveikatos sistemos finansavimo, nuolat diegiamų inovacijų, dalyvavimo tarptautiniuose klinikiniuose tyrimuose. Tačiau didžiąją dalį vis dar mirštančių vaikų nugali vėžys ir tai yra pagrindinis medikų rūpestis. Dėl to visa medicininė visuomenė ir Europos politikai kuria rekomendacijas, kurios padėtų išvengti vaikų mirčių, kurios leistų geriau ištirti vėžio išsivystymo priežastis, kurti pažangias gydymo priemones, padėsiančias efektyviau gydyti piktybinę ligą ir sukeltų kuo mažiau išliekančių sveikatos sutrikimų vaikams suaugus“.
Rugsėjo mėnesį PSO yra paskelbusi vaikų vėžio žinomumo mėnesiu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas5
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui5
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...