Pažeidimai – reti

Nors didžiausia dalis – net 26 proc. – apklaustųjų įvardijo, kad labiausiai baiminasi vaistų poveikio kepenims, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Skaistė Žukaitienė teigia, kad ne visais atvejais ši baimė yra pagrįsta.

„Kepenys didžiąją dalį vaistų nuo skausmų perdirba į netoksiškas medžiagas, kurios galėtų būti pašalinamos per inkstus, tačiau tiesioginės įtakos kepenų veiklai nedaro. Apskritai yra labai nedaug vaistų nuo skausmo, kurie turi tiesioginį toksinį poveikį kepenims, vienas iš jų – paracetamolis, tačiau ir jis pažeidžia kepenis tik tuo atveju, jei jo gerokai perdozuojama“, – aiškina S. Žukaitienė.

Farmakologė akcentuoja, kad vaistai nuo skausmo slopina prostaglandinų – medžiagų, kurios nulemia skausmo ir uždegimo atsiradimą, gamybą. Jie yra atsakingi ir už svarbias fiziologines funkcijas, pavyzdžiui, tinkamą skrandžio būklę, apsaugą nuo trombų susidarymo. Tad vaistai, kurie malšina skausmą ir uždegimą, taip pat veikia ir virškinimo trakto, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.

Tačiau poveikis kepenims, pasak S. Žukaitienės, nesusijęs su vaisto veikimo mechanizmu. Gera žinia, kad nepageidaujami kepenų pažeidimai dėl vaistų nuo skausmo vartojimo yra itin reti.

„Aiškių rizikos veiksnių, leidžiančių nuspėti galimą kepenų pažeidimą nėra, nors kai kurie moksliniai tyrimai didesnę riziką sieja su didesnėmis dozėmis, ilgesne vartojimo trukme, jau esančiomis kepenų ligomis. Tiesa, poveikis kepenims gali varijuoti ir priklausomai nuo veikliosios medžiagos, todėl vaistus vertėtų rinktis atsakingai“, – pastebi gydytoja.

Ypač atsakingai nesteroidinius vaistus nuo uždegimo turėtų vartoti tie, kurie yra patyrę miokardo infarktą, – dalis jų yra draudžiami vartoti esant būtent šios būklės.

Pavojinga veiklioji medžiaga

Lietuvoje yra įregistruota 16 nesteroidinių vaistų nuo uždegimo veikliųjų medžiagų ir didžioji dalis jų nepavojingos kepenims. Vis dėlto farmakologė išskiria vieną, kurios reikėtų vengti.

„Vienareikšmiškai didžiausią riziką atsirasti kepenų veiklos sutrikimų kelia nimesulidas. Nors dalyje ES šalių ir kitų pasaulio valstybių jis yra pašalintas iš rinkos būtent dėl išskirtinai didelio šalutinio poveikio kepenims, deja, Lietuvoje šio vaisto suvartojama daug. Nepaisant to, kad šį receptinį preparatą medikams draudžiama skirti kaip pirmąjį pasirinkimą, jis, remiantis Valstybinės vaistų kontrolės 2023 m. vartojimo ataskaita, Lietuvoje užima trečią vietą ir yra tikrai populiarus“, – pasakoja S. Žukaitienė.

Pirmojo pasirinkimo vaistas atsižvelgiant į poveikį kepenims, anot farmakologės, gali būti bet kuris kitas nesteroidinis vaistas nuo uždegimo. Tik čia svarbu įvertinti kitas, jau minėtas prognozuojamas nepageidaujamas reakcijas ir individualius paciento rizikos veiksnius – juos įvertinus, dažnai saugiausi pasirinkimai yra naproksenas, ibuprofenas.

Nerimauja ir dėl širdies

Tyrime kone penktadalis apklaustųjų (19 proc.) kaip nerimą keliantį veiksnį įvardijo ir vaistų nuo skausmo šalutinį poveikį širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai.

„Ypač atsakingai nesteroidinius vaistus nuo uždegimo turėtų vartoti  patyrę miokardo infarktą – dalis jų yra draudžiami vartoti esant būtent šiai būklei. Verta atkreipti dėmesį tiems, kuriems dar nediagnozuota širdies ar kraujagyslių liga, tačiau turi keletą rizikos faktorių – serga hipertenzija, rūko, padidėjęs cholesterolio kiekis, mažai juda ar patiria daug streso“, – sako ji.

Farmakologė pastebi, kad, vertinant, kiek Lietuvoje žmonių susiduria su širdies ir kraujagyslių sutrikimais, tam tikrus vaistinius preparatus lietuviai turėtų vartoti itin atsargiai. Diklofenakas yra viena iš populiariausių veikliųjų medžiagų, kuri turi gan ryškų šalutinį poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Didžiausią poveikį turi koksibų klasės vaistai nuo uždegimų, tačiau jie ne tokie populiarūs.

„Visame pasaulyje išskiriamos dvi pagrindinės veikliosios medžiagos, labiausiai tinkančios pacientams, turintiems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, – naproksenas ir ibuprofenas. Tik ilgą laiką vartojant ibuprofeną būtina laikytis rekomenduojamos paros dozės – neviršyti 1 200 mg. Kitu atveju ibuprofeno keliama rizika širdies veiklai yra lygi diklofenakui ir koksibams“, – teigia ji.