Vaistininkų paversti skiepytojais nepavyko

Prastumti Farmacijos įstatymo pataisos, suteikiančias teisę vaistinėms skiepyti žmones, nepavyko. Dėl to labai apgailestauja Seimo narė Dangutė Mikutienė. Kodėl?

Lietuva tapo archajiška?

Seime praėjusią savaitę patvirtintas patobulintas Farmacijos įstatymas primena vaistininkams, kad jie – ne tik pardavėjai.

Juo įtvirtinta farmacinė rūpyba, apimanti gyventojų, kuriems paskirtas gydymas vaistais, individualias konsultacijas, siekiant išspręsti kilusias problemas, paslaugas, vykdant lėtinių ligų valdymo programas, gyventojų informavimą apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose ir kitas susijusias sveikatos apsaugos ministro nustatytas papildomas paslaugas, teikiamas vaistinėse.

Dar vienas įstatymo tobulinimo tikslų buvo suteikti vaistinėms teisę jose skiepyti gyventojus.

"Buvo teikta tokia pataisa, bet Seimas kelių balsų persvara jai nepritarė. Gaila, kad nebuvo įžvalgus ir nepažiūrėjo keliais žingsniais į priekį. Bene šešiose ES šalyse yra leidžiama vakcinuoti vaistinėse. Labai gaila, jog nebuvo pasižiūrėta moderniai, kad būtų galima teikti tokias paslaugas vaistinėse. Tai nemažas ir gydytojų lobizmas. Pataisa būtų įsigaliojusi ne dabar, o nuo 2016 m., kai bus įdiegta e.sveikata. Sveikatos apsaugos ministerija būtų parengusi tvarką, reikalavimus, ir Lietuva būtų buvusi moderni valstybė. Dabar taip nėra", – apgailestavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D.Mikutienė.

Daugiau kaip pusšimtis

Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas profesorius Eduardas Tarasevičius, atstovaujantis farmacininkų interesams, yra visiškai priešingos nuomonės.
"Išbraukus siūlymą vaistinėse teikti skiepijimo paslaugas esame labai patenkinti, kad tai padaryta, – džiaugėsi E.Tarasevičius. – Teisė vaistinėse skiepyti turėjo finansinių tikslų, o ne rūpinimąsi žmonių sveikata."

Anot profesoriaus, skiepijimui reikia specialių sąlygų, patalpų. Turi būti glaudus ryšys su gydytojais, nes vaistininkas apie skiepus negali nuspręsti pats.
"Net ir gydytojo nukreipimas skiepyti gali būti ribotas, nes gali pasikeisti situacija, žmogus gali susirgti. Kas tuomet imsis atsakomybės? Juk būna nepageidaujamos reakcijos po skiepijimo, tai – didelė rizika. Ministerija neprašo vaistininkų, kad jie teiktų šią paslaugą, Lietuvoje yra 517 vietų, kur galima skiepytis, ir to pakanka, nėra jokių eilių", – situaciją pristatė Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas.

Jo nuomone, tokia paslauga sugalvota siekiant pelno. Profesorius E.Tarasevičius patvirtino, kad tai buvo Seimo narių D.Mikutienės, Antano Matulo siūlymas.

"D.Mikutienė siūlė. O kas už jos? Vaistinių tinklai, kurie yra suinteresuoti. Įdomu tai, kad D.Mikutienės visuomeniniai patarėjai yra dviejų didžiausių vaistinių tinklų atstovai. Komiteto posėdžiuose, svarstant Farmacijos įstatymo pataisas, ji bendravo tik su tais atstovais, o ne klausė kitų nuomonių, kurios buvo išsakomos", – apmaudžiai kalbėjo profesorius E.Tarasevičius.

Rūpinasi jau dabar

Vieną iš farmacinės rūpybos paslaugų jau dabar skelbia diegiantys "Camelia" vaistinininkai: nuo šiol prie įsigyjamų vaistų ar maisto papildų pakuočių bus priklijuojami specialūs informaciniai lipdukai, primenantys, kada ir kaip preparatą vartoti.

"Gyventojai neretai daro klaidų: pasimeta tarp namuose laikomų preparatų, supainioja vaistų vartojimo laiką ir tvarką, neatsižvelgia į rizikos veiksnius, vartoja per dideles ar per mažas dozes. Neracionalus medikamentų vartojimas yra pagrindinė apsinuodijimų vaistais priežastis, taip pat jis gali sulėtinti, pasunkinti gydymą ar net privesti prie labai rimtų sveikatos sutrikimų", – pabrėžė vaistinių tinklo "Camelia" vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vaistų vartojama vis daugiau, tačiau, vaistininkė pastebi, kad kas antras ligonis nesilaiko gydymo rekomendacijų. Jos buvo labai ribotos, ant pakuotės buvo užrašomas tik vaisto vartojimo kiekis ir dažnumas.

"Vaistų vartojimas dažnai priklauso ne tik nuo ligos pobūdžio ar stadijos, bet ir nuo paciento gyvenimo būdo, jo dienos režimo ir įpročių. Tad nuo šiol informacija bus gerokai išsamesnė, profesionalesnė ir individualesnė. Nurodysime vaisto efektą, šalutinį poveikį, tikslų vartojimo laiką. Taip pat pacientas ant pakuotės matys ir savo vardą. Tai leis nesupainioti medikamentų, jei namuose yra daugiau vaistus vartojančių asmenų", – aiškino G.Krikščiūnie

Kontrolė stiprina atsakomybę

Profesorius E.Tarasevičius patvirtina: kiekvienoje vaistinėje turi būti teikiamos farmacinės rūpybos paslaugos be jokio papildomo akreditavimo, tai – kasdienis vaistininko darbas.

"Diplomą gavęs farmacininkas yra parengtas teikti būtinąsias paslaugas, bet ne visose vaistinėse šis darbas atliekamas", – pripažino E.Tarasevičius.

Jis pabrėžė, kad žmogui, perkančiam kelis vaistus, privaloma paaiškinti ne tik apie jų šalutinį poveikį, bet ir tarpusavio sąveiką. Tokia informacija kiekvienam pirkėjui turi būti pateikiama raštu, kad pats ar artimieji galėtų perskaityti namuose.

Profesorius aiškino, kad vaistinės pačios pasirinks farmacinės rūpybos formas. Suomijos vaistinėse teikiama iki dešimties tokių paslaugų. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmogus gyvena vienas ir pamiršta išgerti vaistus. Vaistininkas paskambina tuo metu, kai reikia juos išgerti, ir primena.

"Tai tikroji farmacinininkų paslauga, įstatyme ji jau yra numatyta, bet nevykdoma. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba to netikrina, o kai nėra kontrolės, neretai nėra ir atsakomybės. Vyriausybė jau patvirtino, kad būtų vykdomi kontroliniai vaistų pirkimai, kurių metu kontrolieriai turės įvertinti, kaip vaistininkas suteikia šią paslaugą. Toks metodas taikomas JAV", – pasakojo profesorius E.Tarasevičius.

Vietoj sveikatos biurų

Pagal patobulintą Farmacijos įstatymą vaistininkai galės teikti papildomas paslaugas. Pavyzdžiui, suburti ligonių, sergančių astma ar cukriniu diabetu, grupę prie vaistinės ir aiškinti apie ligą, skaityti paskaitas. Ar tai nėra visuomenės sveikatos biurų funkcija?

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė D.Mikutienė į tai atsakė labai abstrakčiai.

"Ne visi visuomenės sveikatos biurai dirba bendrai, galima kooperuotis su jais. Esant neadekvačioms situacijoms valstybėje dėl vieno ar kito svarbaus klausimo turėtų įsijungti visi sektoriai. Skatinamas bendradarbiavimas", – kalbėjo politikė D.Mikutienė.

Anot jos, farmacijos sektorių reikia integruoti į sveikatos priežiūrą, nes tik vaistininkas gali matyti ir suprasti vaistų šalutines reakcijas.

"Gydytojo reikalas yra gydyti, o tai, kas susiję su farmacija, yra grynai vaistininkų kompetencija", – taip įvertino Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.

Ne tik parduoti

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, beje, nepritarusi skiepijimams vaistinėse, pabrėžė, kad žmonės, ypač vyresnio amžiaus, dažnai prisiriša prie vienos vaistinės, prie vieno farmacininko. Nuostata, įpareigojanti atlikti daugiau veiksmų, o ne tik pasiūlyti brangiausių vaistų, anot ministrės, yra labai teigiama.

Lietuvos farmacijos sąjungos prezidento E.Tarasevičiaus įsitikinimu skaityti paskaitas vaistininkams kompetencijos pakaks, bet prieš tai jie turės išklausyti kursus, gauti sertifikatus.

"Įstatymo pataisos įpareigoja tai daryti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Ji turi aprobuoti ir apmokėjimą už tas paslaugas. Galbūt apmokės Valstybinė ligonių kasa, kaip kompensuoja už vaistus", – svarsto profesorius E.Tarasevičius ir priduria, kad Suomijoje už tokias paslaugas vaistinėms apmoka ligonių kasa, savivaldybė ar patys ligoniai.

Mažai tikėtina, kad mūsų šalies savivaldybės prisiimtų tą naštą. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės D.Mikutienės nuomone, švietėjiška veikla yra viena iš konkurencinių priemonių, todėl vaistinės šias paslaugas teiks nemokamai.

Ar iš viso tai darys, negavusios teisės skiepyti? Nustatyta, kad prieš pradėdamos teikti farmacinės rūpybos paslaugas, vaistinės apie tai ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų turės pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, pateikdamos sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pranešimą.