Vaistinių Lietuvoje laukia uždarymas?

– Oponentai sako, kad turėjote penkiolika metų naujai tvarkai pasiruošti. Kodėl nepasiruošėte?

– Kalbame apie tą patį klausimą penkiolika metų. Tačiau labai gaila, kad vaistinės niekaip kitaip pasiruošti negali. Vaistininkus ruošia universitetai. Rašėme daugybę laiškų, kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) kalbėdami apie tai, kad turėtų būti didesnis studijų finansavimas. Studijos ilgos, brangios ir jauniems žmonėms pasirinkti vaistininko studijas kartais tikrai yra iššūkis. Bandėme visokiausių modelių – ir verslas prisidėjo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar nepasiteisino verslo prisidėjimas?

– Vyresniems studentams tikrai padėjo. Tačiau pirmakursiai dažniausiai nenori įsipareigoti, nežino, kur jie bus po penkerių metų, ar norės dirbti Lietuvoje.

– Kadangi norite juos prisirišti, kai finansuojate studijas?

– Natūralu, jei finansuoji penkerius metus studijas, tikiesi, kad tas žmogus ateis dirbti pas tave. Matome, kad Lietuvoje vaistininkai dirba vaistinėse. Palyginti su skirtingomis pasaulio šalimis, vaistininkai vaistinėse dirba apie 50 proc., o kitur dirba kitose institucijoje, pas kitus darbdavius. Lietuvoje net 77 proc. vaistininkų dirba vaistinėse. Tai rodo, kad dedama kiek įmanoma pastangų, jog vaisininkus priviliotume dirbti vaistinėse.

– Išryškėja skirtumas su medikais, kurie išvažiuoja į užsienį, kur geresnės sąlygos.

– Taip. Vaistininkai lieka Lietuvoje ir dirba, tačiau vis tiek neužtenka, kad išlaikytume visas vaistines.

– Kur bus blogiausia situacija?

– Pvz., Kaune vaistininkų yra pakankamai, nes jie ten ruošiami ir dauguma nori likti. Tačiau regionuose ir tam tikrose savivaldybėse – tam tikra problema. Sprendimas – dalį dienos farmokotechnikas dirba vaistinėje ir vaistininkas atvažiuoja patikrinti receptų, bendrauja su juo nuotoliniu būdu. Taip sistema veikia ilgai. Daug farmokotechnikų, kurie dirba vieni ir vaistininkas nestovi jam už nugaros. Pasikeičiant situacijai, neturime vaistininkų, kurie atvažiuotų į vaistinę ir galėtų juos pakeisti. Jų nėra. Negalime 100 proc. vaistininkų privilioti į vaistines, nes griūtų visa sistema.

– Ar skaičiavote, kiek užsidarytų vaistinių, jei tvarka nepasikeistų?

– Skaičiavome, kad apie 200 vaistinių. Reikėtų atleisti apie 300 farmokotechnikų. Praeitais metais darytos apklausos rodo, kad 88 proc. žmonių patenkinti esama situacija ir jiems reikalinga vaistinė prie namų. Jiems svarbus asmeninis santykis, yra nuotolinė prekyba receptiniais vaistais, kuri po truputį populiarėja. Žmonėms reikia asmeninio santykio ir greičio. Per pandemiją pamatėme, kad, kai nebuvo galima apsilankyti pas gydytojus, kokį didelį santykį turi su vaistinėmis ir kaip jos reikalingos.

Vaistininkai lieka Lietuvoje ir dirba, tačiau vis tiek neužtenka, kad išlaikytume visas vaistines.

– Užsidarys tinklų ar mažosios vaistinės?

– Tai palies visus, bet tikrai didesnės vaistinės turi daugiau galimybių atsivilioti vaistininkų. Vilionių karas vyksta ir mažosios vaistinės negali konkuruoti, nes iš jų išeina vaistininkai į didesnes. Natūralu, pirmiausia šioje kovoje kris mažosios vaistinės. Kai pandemijos metu vaistinėse spausdindavo galimybių pasus, tikėjomės, kad per dieną gal ateis 3 tūkst. žmonių, tačiau kai per dieną atėjo 90 tūkst., pamatėme, kad ne visi turi išmaniuosius telefonus, ne visi turi galimybę prisijungti prie interneto.

– Ar vaistų deficitas vis dar yra klausimas, kurį sunku spręsti pastaraisiais mėnesiais?

– Vienokių ar kitokių vaistų trūkumas nuolatos būdavo. Problema, kad Valstybinės vaistų kontrolės tarnyboje registruojama, kokų vaistų trūksta. Tada, nesant vieno vaisto gamintojų, yra kitas. Vaistinėje galėdavome pasiūlyti alternatyvą. Problema, kai pakeisti negalime, nes yra vienas veikliosios medžiagos gamintojas, ypač kalbant apie antibiotikus, o gamintojas vienas. Vaistinė negali pasiūlyti kitų antibiotikų, nes ten kita veiklioji medžiaga.

– Kiek ši problema gali tęstis?

– Gali atsakyti vaistų gamintojų atstovai Lietuvoje, nes jie pirminis šaltinis, kurių klausiame, kada bus. Šiuo metu antibiotikų problema sprendžiama, į Lietuvą atvežamas vaistas, kuris neregistruotas Lietuvoje ir gydytojai jį gali išrašyti kaip vardinį vaistą, vadinasi, su specialiu receptu trumpam, kol Lietuvoje atsiras registruotų vaistų.