Dėl vėžio gydymo – Valstybės kontrolės kritika

Valstybės kontrolė, vertinusi, ar vėžio kontrolės priemonės vykdomos efektyviai, konstatavo, kad Lietuvoje nesudarytos prielaidos teikti vienodai prieinamas ir kokybiškas onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugas.

Be to, pasak auditorių, nėra prielaidų tinkamai vertinti ir prognozuoti onkologinių ligų situaciją šalyje.

Audito metu nustatyta, kad nėra aiškiai reglamentuota diagnostikos ir gydymo bei kitų svarbių paslaugų teikimo pacientams seka, nenustatyta, kas, kada ir kokiu mastu turėtų teikti pagalbą sergantiems onkologinėmis ligomis. Todėl specializuotose onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo įstaigose suteikiamos ir tokios paslaugos, kurias pagal kompetenciją gali teikti rajonų ar regionų ligoninės, šeimos gydytojai. Dėl šios priežasties pacientų ištyrimas ir bendras paslaugų teikimo laikas specializuotose gydymo įstaigose ilgėja.

Be to, nacionaliniu lygmeniu nenustatyti planinių onkologinių paslaugų prieinamumo rodikliai – per kiek laiko žmogus turėtų gauti gydytojų specialistų konsultacijas, dienos stacionaro, diagnostinių tyrimų ar kitas paslaugas. Kai kurių specialistų konsultacijų, tyrimų pacientams laukti tenka du mėnesius ir ilgiau (urologo, chirurgo, dermatologo konsultacijų, instrumentinių tyrimų), konstatuoja auditoriai.

Šalies mastu taip pat nėra parengtų bendrų visoms gydymo įstaigoms taikytinų onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo metodikų, kurios, kaip nurodo auditoriai, yra pagrindas tinkamai diagnozuoti ir gydyti onkologines ligas visuose paslaugų teikimo etapuose. Dėl šios priežasties skirtingose gydymo įstaigose taikomi skirtingi onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo standartai. Kai kurios gydymo įstaigos (Kauno klinikos, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas) turi parengusios išsamias pagrindinių onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo metodikas, tačiau jų patirtimi nepasinaudojama.

Auditoriai konstatuoja ir tai, jog šalyje nėra atliekamas vertinimas, ar onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugos teikiamos kokybiškai ir kokiu mastu taikomi efektyviausi diagnostikos ir gydymo metodai. Taip pat nevertinama ir kokius rezultatus duoda suteiktos paslaugos (pavyzdžiui, kokie tam tikrų ligų radikalaus gydymo rezultatai, koks atkryčių, komplikacijų skaičius).

Pasak auditorių, šiuo metu nėra informacinės sistemos, kurioje būtų kaupiami išsamūs duomenys apie onkologines ligas ir jomis sergančius asmenis, nepaskirta įstaiga, atsakinga už šių duomenų stebėseną. Nuo 2011 metų nepatvirtinta nauja Vėžio kontrolės programa, nenustatyti nacionaliniai vėžio kontrolės tikslai ir priemonės jiems pasiekti, o tik vykdomos keturios tęstinės atrankinio gyventojų sveikatos tikrinimo programos: gimdos kaklelio vėžio prevencijos, krūties, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos.

Lietuvoje vėžio kontrolės priemonės vykdomos nuo 1993 metų, tačiau gyventojų sveikatos rodikliai negerėja, o sergamumas piktybiniais navikais nuosekliai didėja. Piktybiniai navikai – dažniausia mirčių priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų.