A. Veryga prakalbo apie pavojų vaikų darželiuose: įspėjo, kad plinta pamirštos ligos

Taip pat rasta ir daugiau veiklos pažeidimų – įstaigos neturi leidimų-higienos pasų, nesilaikoma juose nurodytų sąlygų, nesaugios žaidimų aikštelės, neužtikrinamas reikiamas sanitarinių įrengimų skaičius ir kt. Tokią situaciją atskleidė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) penkiasdešimt dviejose šalies savivaldybėse atliktas vaikų ugdymo įstaigų vertinimas.

Laikinojo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tokia situacija didina užkrečiamųjų ligų išplitimo riziką, gali lemti didesnę traumų tikimybę bei turėti kitų neigiamų pasekmių vaikų sveikatai.

Gaila, bet pastaruoju metu vis dažniau girdime apie „sugrįžtančias“, jau seniai pamirštas ligas, tokias kaip skarlatina, tymai, kitos infekcinės ligos.

Patikrintos 484 įstaigos, t. y. beveik pusė visų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių įstaigų iš veikiančių 1081. Į tikrinimą pateko įstaigos, kurios yra 2019 m. periodinės kontrolės plane, ir tos įstaigos, kurios neturi leidimo-higienos paso.

Pasak A. Verygos, situacija kelia nerimą, todėl iš karto po gautų rezultatų inicijuotas Valstybinės sveikatos reikalų komisijos prie Vyriausybės posėdis.

„Su Vyriausybės deleguotais atstovais apie tai daug kalbėjome. Svarbu suprasti, kad tik visiems sąžiningai laikantis higienos normose nustatytų taisyklių galime sumažinti užkrečiamųjų ir infekcinių ligų pavojų. Gaila, bet pastaruoju metu vis dažniau girdime apie „sugrįžtančias“, jau seniai pamirštas ligas, tokias kaip skarlatina, tymai, kitos infekcinės ligos. Jų galima išvengti laikantis tam tikros tvarkos ir taisyklių. Juk jos nustatytos ne šiaip sau, o kad suvaldytume klastingų ligų plitimą ir atsinaujinimą. Deja, ne visos ligos valdomos skiepais“, – sako sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Tad, A. Verygos teigimu, susitikus su visomis atsakingomis pusėmis išanalizuoti tiek anksčiau svarstyti, tiek galimi nauji perpildytų grupių problemos sprendimo būdai. Sutarta, kad Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) vykdys prognozinį vaikų skaičiaus planavimą, o NVSC – stebės šį procesą.

„Labai svarbu, kad planuojant būtų atsižvelgiama ir į specialiuosius poreikius turinčius vaikus. Tai ypač jautri grupė. Vėliau būtų galima kreiptis ir į Lietuvos verslo darbdavių asociaciją dėl privačių darželių steigimo darbovietėse bei ieškoti galimybių teikti finansinę paramą iš Nacionalinės pažangos programos ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų“, – teigia A. Veryga.

Perpildytos grupės fiksuotos net 67 proc. tikrintų Kauno savivaldybės vaikų ugdymo įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, 43 proc. – Tauragės, 42 proc. – Alytaus, po 33 proc. – Marijampolės ir Utenos, 25 proc. – Telšių, 19 proc. – Klaipėdos, 16 proc. – Šiaulių savivaldybių tikrintų įstaigų.

Laikinasis sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis pažymi, kad Lietuvos higienos normos sveikatos saugos reikalavimų privalo laikytis visi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų teikėjai, jų steigėjai bei pagal kompetenciją kontrolę vykdančios institucijos.

Algirdas Šešelgis / G. Savickio/ELTOS nuotr.

„Vaikų grupių formavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija, tačiau tai nereiškia, kad savivaldybė gali nepaisyti aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų. Savivaldybės, siųsdamos vaikus į grupes, privalo užtikrinti, kad bus vykdomi visi teisės aktų reikalavimai. Šiandienė situacija rodo, kad arba savivaldybės dirba aplaidžiai, arba mano darančios gera, taip pro pirštus žiūrėdamos į vaikų perteklių grupėse. Pasekmės gali būti liūdnos, tačiau tikiu visų pusių geranoriškumu ir suinteresuotumu: savivaldybės turės kuo greičiau spręsti šį klausimą, o mes pasirengę padėti“, – pabrėžia laikinasis viceministras.

Vilniaus vicemerė: visi vaikai nesusirenka niekada

Pasak politikų ir sveikatos specialistų, savivaldybės nuolat atakuoja ministeriją prašydamos didinti leidžiamą darželių grupėse vaikų skaičių.

Vilniaus miesto vicemerė Edita Tamošiūnaitė BNS pripažino, kad pernai grupės buvo perpildytos 15 proc. įstaigų, tačiau jose lankomumas esą nesiekė 80 procentų. Todėl ministerijos ir NVSC atstovų prašoma „žiūrėti į problemą lanksčiai“, nes darželių dar trūksta, o ne kiekviena šeima Vilniuje išgali mokėti po 500 – 600 eurų už privačią įstaigą net ir savivaldybei teikiant 100 eurų kompensacijas.

„Tikrai stebime vaikų lankomumą, žinome, kad grupėse nėra didesnis lankomumas nei 80 proc., kas paverčiant į skaičius, jei, pavyzdžiui, 23 vaikai sukomplektuoti, jų būna ne daugia nei 18“, – tvirtino ji.

Edita Tamošiūnaitė / S. Žiūros/Fotobanko nuotr.

Pasak vicemerės, savivaldybė siekia išspręsti problemą statydama tradicinius ir modulinius priestatus, įrengdama naujus darželius ir nuomojamose patalpose. Dalis naujų darželių duris atvers jau rudenį.

Vis dėlto specialistai atmeta šį argumentą.

„Negalima preziumuoti, kad neateis visi vaikai. Jie tikrai gali ateiti, o jei visi ateitų, būtų stresas ir vaikams, ir auklėtojams perkelti vaikutį į grupę, kurioje nėra pakankamas kiekis vaikų. Tam reikalingi ir tėvų sutikimai“, – tvirtino NVCS Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

Anot R. Lingienės, didžiausia problema kyla Vilniuje ir Kaune, kur daug vaikų apskritai negali patekti į darželius.

Ji pasakojo, kad dėl higienos normų nesilaikymo NVSC bylinėjasi su Vilniaus savivaldybe, tačiau teismų maratonas neretai trunka ilgiau nei metus ir netenka prasmės, nes priimami nauji tarybos sprendimai dėl vaikų skaičiaus ar apskritai pasikeičia pati taryba.

Ne visi vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas, bet jei įstaigas lankytų visi, anot R. Lingienės, jų pakaktų tik apie 40 proc. vaikų. Statistika, anot NVSC, rodo, kad darželinukų skaičius vis didėja.

Patikrinimo metu aptikta ir kitų pažeidimų. Pavyzdžiui, šeštadalyje – septintadalyje tikrintų įstaigų nustatyta, kad įrengtos tvoros yra per žemos, nebuvo langų atidarymo apsaugos priemonių, laiptų aptvarai ir turėklai nesaugūs.

„Beveik 17 proc. patikrintų įstaigų teritorijos nebuvo aptvertos tvora – yra rizika vaikučiams išeiti iš teritorijos (...), į ją patekti gali nepageidaujami asmenys, gyvūnai, kurie savo ekskrementais užteršia vaikų smėlio dėžes, teritorijas“, – sakė R. Lingienė.

Beveik penktadalis darželių neturėjo pakankamai sanitarinių įrenginių, 11,4 proc. veikė be higienos pasų.

Specialistė: perpildytose grupėse – triukšmas, ligų rizika

Santaros klinikų Vaikų ligoninės pediatrijos centro atstovė Odilija Rudzevičienė pabrėžė, kad imuninė sistema vaikams baigia formuotis sulaukus 5 – 7 metų, iki tol jie linkę dažniau sirgti užkrečiamosiomis ligomis.

„Jei vaikas didesnę gyvenimo dalį praleidžia sąlygose, kurios neatitinka higienos normų, žinoma, tas sergamumas gali būti didesnis“, – sakė medikė.

Pasak specialistės, esant perpildytoms grupėms, kyla daugiau triukšmo, jis išvargina vaikus, specialistus, mažina vaikų gebėjimus atlikti užduotis, kelia stresą.

„Ne vienu moksliniu tyrimu patvirtinta, kad bet koks stresas sutrikdo imuninės sistemos veiklą, vaidinasi, toks vaikelis yra dažniau linkęs užsikrėsti ir susirgti“, – teigė medikė.

Anot jos, užkrečiamųjų ligų galima išvengti tinkamai vėdinant, valant patalpas, žaislus. Medikė taip pat ragina pasirūpinti vaikų skiepais.

Patikrinimą, kaip laikomasi higienos reikalavimų, šalies savivaldybėse nuspręsta atlikti po pernai nustatytų pažeidimų Vilniaus miesto savivaldybėje. Tuomet konstatuota, kad sostinės darželiuose yra 65 proc. perpildytų grupių.