- Eglė Morkienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nesergantys, tačiau kosintys bei sloguojantys vaikai nuo šiol privalės būti priimami į darželį, pirmadienį informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Ši žinia užvirė ne tik tėvų, bet ir medikų diskusijas.
Durų užverti negalės
Kaip vakar rašė portalas, į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupę mažyliai gali būti nepriimami tais atvejas, jei karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų, utėlių ar glindų.
Iki spalio 31 dienos auklėtojos į grupę galėjo nepriimti ir sloguojančių bei kosinčių auklėtinių. Visgi SAM ministrui Aurelijui Verygai pakeitus higienos normas auklėtojos tokiems vaikams durų užverti nebegali.
SAM atstovai tikina, jog tokie požymiai, kaip išskyros iš nosies, kosulys, nėra būdingi tik užkrečiamosioms ligoms, tad vaikai gali eiti į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Anot jų, šie simptomai gali pasireikšti ir sergant neinfekcinėmis ligomis ar net sveikiems vaikams kaip natūrali fiziologinė reakcija, todėl iš higienos normos jie išbraukti. Iki šiol vaikas į darželį galėjo būti nepriimamas ir tokiais atvejais, jeigu jam pasireiškia alerginė sloga, parėjus iš lauko jam bėga nosis ar vaikas kelis kartus sukosėjo.
Bakterijomis pasikeisti naudinga?
Po tokio A. Verygos sprendimo viešojoje erdvėje įsižiebė diskusijos. Vieni internautai džiūgavo, kad turės, kur palikti „lengvai“ sloguojančias atžalas ir nereikės verstis per galvą ieškant žmonių, kurie pagelbėtų dirbantiems tėvams.
Kuo greičiau vaikai vienas kitą bakterijomis apdalins, tuo greičiau ir liausis sirgę. Taip juk ir susiformuoja imunitetas.
„Jeigu vaikas truputį sloguoja, tai šis ministro sprendimas yra normalus. Manau, kad tėvai mato, kada vaikas rimtai serga, o kada tik sloguoja“, – savo poziciją dėstė portalo kauno.diena.lt skaitytoja Birutė. Jai antrino ir Vaida: „Jeigu vaikas pakosti ir šiek tiek sloguoja, tai nieko baisaus čia nematau.
Aistė tikino, kad sloguojantis ar kosintis mažylis į darželį gali eiti tol, kol jis nekarščiuoja. „Ar kiekvienas, verkšlenantis dėl šio A. Verygos sprendimo, ima nedarbingumo pažymėjimą, kai pradeda sloguoti ar kosėti? Kuo greičiau vaikai vienas kitą bakterijomis apdalins, tuo greičiau ir liausis sirgę. Taip juk ir susiformuoja imunitetas“, – nuomonę dėstė moteris.
Visgi daugelis suaugusiųjų stojo į kitą barikadų pusę nei A. Veryga. „Tegul padaro atskirą grupę tokiems kosėjantiems ir sloguojantiems vaikams, kodėl maniškis turi užsikrėsti?", – klausė internautė Ieva. O štai Rasa po tokių SAM sprendimų nebesupranta, kokia bus darželių paskirtis. „Tai bus darželis ar vaikų slaugykla? Visgi sutinku, kad tėvai geriau žino, ar vaikas serga ar ne.“
Vida vaizdingai nupiešė vaizdą, kas artimiausiu metu laukia auklėtojų. „Auklėtojos galės slidinėti nuo vieno prie kito per servetėlių krūvas, o vakare dar ir išklausyti tėvelių priekaištų. Ugdymas nukeliaus į antrą planą“, – rašė internautė.
„Džiaugsis mamos, kai vaikai masiškai pradės sirgti obstrukciniais bronchitais. O, kai susirgimas pereis į astmą, tai išvis iš laimės šokinės“, – sarkazmo neslėpė Orinta.
Internautė Tatjana šį SAM sprendimą pavadino košmaru. „Kaip galima sergantį vaikiuką leisti į darželį? Juk slogytė, kosulys trukdo: ne tik sergantis vaikas negali gerai išsimiegoti, bet ir jo grupės draugai. Košmaras kažkoks“, – pasibaisėjo skaitytoja.
Shutterstock nuotr.
Svarbu atsižvelgti, kokia sloga vaiką kamuoja
Portalo pakalbintos medikės taip pat išdėstė skirtingas nuomones. Šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė tikina, kad šie higienos normų pokyčiai prie gero neprives. Anot pašnekovės, apie vaikų būklės sunkumą turi spręsti ne tėvai ir auklėtojai, bet medikai.
„Kosintys ir sloguojantys vaikai platina infekciją. Vaikai, kuriems pasireiškia lėtinių ligų, tarkim, alerginio rinito, šienligės, bronchinės astmos, požymiai, nesiskundžia gausiomis išskyromis iš nosies. Tik gydytojas gali diferencijuoti, ar vaikas serga ūmia liga, ar tai yra lėtinės ligos simptomas“, – tikina specialistė.
Lietuvos gydytojų sąjungos Kauno filialo pirmininkė, vaikų ligų gydytoja Virginija Lukšienė neslepia, kad išgirdus apie šį higienos normos pakeitimą, teko susidurti su įvairiomis medikų nuomonėmis. Kai kurie jų pritaria posakiui, kad sloga – ne liga.
„Ūmus viršutinių kvėpavimo takų kataras, sukeltas virusų ar bakterijų, vis tik yra užkrečiamas. Tačiau pasitaiko atvejų, kad sloga būna „nešviežia“. Kvėpavimo takų reagavimas į išorės dirgiklius – dulkes, kvapą, oro sausumą ar šaltį – po ūmios ligos išlieka iki 5 savaičių. Tad vaikams, kuriems būdingos tokios slogos, darželis užverti durų negalės“, – sakė V. Lukšienė.
Medikė pasidalijo ir naudingu patarimu, ką daryti tėvams, kurių vaikas, kaip tyčia, nosimi pradėjo šniurkščioti ryte, vos tik pabudęs. „Pirmiausia reikia vaikui pamatuoti temperatūrą, sugirdyti arbatos, išplauti nosį. Jeigu tai yra ūmios ligos pradžia, tuomet vaiko būklė nepagerės, – šiuo atveju medikė pataria vaiko bent tris dienas į vaikų sambūrį neleisti. – Jeigu būklė blogėja, tuomet vaikas serga 10 dienų, o tie, kurie per tris dienas pasveiko, gali keliauti ir į vaikų kolektyvą“.
Anot pašnekovės, SAM ir Švietimo bei mokslo ministerija tarpusavyje turėtų bendrauti daugiau. „Gydytojai pildo labai daug dokumentų, kuriuos darželiui pateikę tėvai nemoka už praleistas dienas. Jeigu būtų priimtas toks sprendimas, kad pirmųjų trijų praleistų dienų darželyje nereikėtų teisinti medikų išrašytomis ligų pažymomis, tai būtų sveikintina“, – dėstė specialistė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...