Apie plaučių vėžio prevenciją, ankstyvą diagnostiką ir sistemos spragas „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, profesorius Edvardas Danila.
– Kodėl Lietuvoje plaučių vėžys nustatomas per vėlai?
– Priežastys universalios – ir ne tik Lietuvoje. Jis dažniausiai neatsiranda iš niekur, jam didžiausią įtaką turi išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas, pasyvus rūkymas. Taip pat kenkia elektroninis ir kaitinamasis tabakas, svarbus faktorius yra ir oro užterštumas.
Norime mes to ar ne, pramonė stiprėja, klimatas keičiasi, atsiranda daugiau kietųjų dalelių ir kitokių medžiagų, esančių ore. O plaučiai yra vienas iš nedaugelio organų, tiesiogiai besiliečiančių su aplinka.
Kiekvieną kartą įkvėpdami įkvepiame medžiagas, kurios vienaip ar kitaip patenka į kvėpavimo takus arba plaučių audinį ir ilgainiui sukelia pokyčius.
Kiekvieną kartą įkvėpdami įkvepiame medžiagas, kurios vienaip ar kitaip patenka į kvėpavimo takus arba plaučių audinį ir ilgainiui sukelia pokyčius.
Nuolat kalbame apie rūkymo žalą, tačiau įtakos turi ir kiti veiksniai, tokie kaip kietosios dalelės. Tai nedidelės anglies ir kitokių medžiagų dalelės, kurios susidaro degimo metu, pavyzdžiui, automobilio išmetamosiose dujose.
Yra net tam tikri gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, degančios pelkės, kurių degimo produktus vėjas gali nunešti šimtus kilometrų. Šios dalelės turi savybę ilgai išlikti ore. Žmogus nė neįtardamas, nes kietųjų dalelių neįmanoma užuosti ar pajausti, jas įkvepia.
Ilgainiui ląstelė gali tapti vėžine, tačiau organizmas dar turi galimybių ją sustabdyti. Problema ta, kad žmogus nejaučia pakitimų, nes plaučiuose nėra skausmo receptorių.
Kietosios dalelės įkvėptose vietose sukelia plaučių ląstelių pokyčius, pakinta genetinė ląstelių informacija.
Be to, viskas, kas vyksta mūsų organizme, yra nulemta genų. Plaučiuose esančios ląstelės yra skirtos kvėpuoti grynu oru, be teršalų. Tačiau jei sąlytis su neigiamomis medžiagomis yra ilgalaikis, genetinė ląstelių informacija ima kisti.
Ilgainiui ląstelė gali tapti vėžine, tačiau organizmas dar turi galimybių ją sustabdyti. Problema ta, kad žmogus nejaučia pakitimų, nes plaučiuose nėra skausmo receptorių.
Ilgą laiką vėžys auga labai tyliai. Vėliau jis gali pradėti reikštis kosuliu, jei auga bronche, o jei plaučių audinyje – gali nepasireikšti niekaip.
– Kokį vaidmenį atlieka paveldimumas?
– Plaučių vėžys nėra paveldimas. Tačiau vienaip ar kitaip viskas yra nulemta genų. Vieni genai veikia aktyviau, kiti – silpniau. Kai įvyksta pirmieji pokyčiai, yra genai, kurie mėgina ištaisyti atsiradusį defektą. Jei genai funkcionuoja tinkamai, defektai yra ištaisomi.
– Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) taryba nutarė, kad dėl bronchų ir plaučių piktybinių navikų ankstyvosios diagnostikos programos įdiegimo ir šių paslaugų išlaidų kompensavimo PSD biudžeto lėšomis bus sprendžiama, kai bus įvertinti bandomojo projekto rezultatai. Teigiami rezultatai gauti, tačiau programa nepradeda veikti. Kodėl?
– Man atrodo, kad susiklostė nepalanki situacija. Tačiau turiu viltį ir neabejoju, kad anksčiau ar vėliau ši programa bus įgyvendinta. Yra dalykų, kurie nepriklauso net ir nuo sprendimus priimančių žmonių. Pasaulis keičiasi, daug lėšų reikia skirti gynybai, kitiems apsaugos mechanizmams bei algoritmams.
Mano asmeniniu požiūriu, dalis veiksnių yra inercija, tačiau vienaip ar kitaip progresas turi vykti. Taip pat pastebiu ir netikinčiųjų, kad toks metodas gali veikti, nors bandomasis tyrimas rodo ką kita.
– Kiek gyvybių galėtų būti išgelbėta, jei programa būtų įdiegta?
– Kiekviena programa vertinama tam tikrais laikotarpiais. Įvykis, įvykęs tam tikru metu, ne iš karto išryškėja kaip naudingas. Pirmiausia mūsų tikslas buvo išsiaiškinti, ar ši programa veikia kaip programa, t. y. ar žmonės apie ją išgirsta, ateina ir nori dalyvauti.
Įvairiose šalyse tokios programos jau egzistuoja, atlikti bandomieji tyrimai, tačiau rezultatai parodė, kad žmonės nelabai noriai eina tirtis. Niekas negali veikti sėkmingai, jei nėra norinčių dalyvauti. Mūsų atveju 76 procentai tiriamųjų sutiko dalyvauti – tai labai geras rezultatas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tai nebuvo paskelbta valstybiniu lygiu.
Gali kilti klausimas, kodėl kitose šalyse to nėra. Taip yra todėl, kad daroma pamatinė klaida – tirtis kviečiami tik labai daug rūkantys žmonės, visiškai ignoruojant pačius aktyviausius ir tuos, kurie nori rūpintis savo sveikata.
Tyrimo metu buvo nustatytas vienas plaučių vėžio atvejis ir rasta keturiolika židinių, kurie priskiriami kategorijoms: įtartinas, labai įtartinas ir ypač įtartinas.
Mūsų tikslas – rasti labai mažą židinį, tačiau ne visi židiniai yra vėžiniai, todėl žmogus yra stebimas ir tyrimai kartojami. Iš šių keturiolikos židinių net aštuoni buvo nustatyti nerūkantiems žmonėms.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)