- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis finansuojamą storosios žarnos vėžio prevencinę programą pasitikrino 230 tūkstančių žmonių.
Tai tėra ketvirtadalis iš beveik milijono Lietuvos gyventojų, kurių amžius atitinka šios programos tikslinę grupę. Specialistai ragina žmones aktyviau rūpintis savo sveikata ir nedelsti tikrintis dėl vėžio.
Kaip rašoma Valstybinės ligonių kasos (VLK) pranešime, storosios žarnos vėžys − viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje, kuria suserga vis daugiau žmonių. Statistika rodo, kad kiekvienais metais nustatoma apie 1500 naujų ligos atvejų. Tai yra vienas klastingiausių onkologinių susirgimų, nes žmogus ilgą laiką nejaučia jokių ligos simptomų. Todėl dažnai aptinkamas jau IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurį išgydyti yra labai sudėtinga. Tuo tarpu nustačius ankstyvųjų stadijų vėžį, jo gydymas gali būti efektyvus ir yra tikimybė visiškai pasveikti.
Siekiant kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį ir sumažinti mirtingumą nuo šios ligos, visi privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudę 50-74 m. amžiaus žmonės kas dvejus metus yra kviečiami dalyvauti PSDF lėšomis finansuojamoje storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje.
Daugiau nei 19 tūkst. pacientų slapto kraujavimo testas buvo teigiamas. Taigi, tiek žmonių storosios žarnos vėžio prevencinė programa padėjo aptikti sveikatos sutrikimų.
„Pacientui tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir atlikti slapto kraujavimo testą. Jei testo atsakymas neigiamas – žmogus sveikas, jei teigiamas – pacientas tiriamas toliau. Iš visų pernai prevencinėje programoje dalyvavusių žmonių, daugiau nei 19 tūkst. pacientų slapto kraujavimo testas buvo teigiamas. Taigi, tiek žmonių storosios žarnos vėžio prevencinė programa padėjo aptikti sveikatos sutrikimų“, – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Vaida Momkuvienė.
Pasak jos, esant teigiamam slapto kraujavimo testo rezultatui, šeimos gydytojas išduoda siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai. Jis pacientui gali atlikti kolonoskopiją ir, esant reikalui, paimti biopsijos medžiagą. Šie tyrimai padeda gydytojui objektyviai patvirtinti ligos diagnozę. Pernai buvo suteikta daugiau nei 12 tūkst. tokių konsultacijų.
„Nors prevenciškai dėl storosios žarnos vėžio pasitikrina tik kas ketvirtas 50-74 m. amžiaus Lietuvos gyventojas, džiugina tai, kad nuo 2009 m. vykdomoje programoje bent vieną kartą sudalyvavo daugiau nei 779 tūkst. žmonių, t. y. apie 63 proc. visos tikslinės populiacijos. Svarbu žinoti, kad jei žmogus nėra programoje numatyto amžiaus, bet turi nusiskundimų dėl savo sveikatos, jam taip pat reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, skirs tyrimus ar, prireikus, išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą“, – pabrėžė V. Momkuvienė.
VLK primena, kad visi reikalingi tyrimai pagal šią prevencinę programą atliekami nemokamai – pacientams tai nieko nekainuoja, nes už tai sumoka ligonių kasos PSDF biudžeto lėšomis. Pernai šioms paslaugoms apmokėti skirta daugiau nei 3,165 mln., o šiemet 3,315 mln. eurų.
Daugiau informacijos apie nemokamas vėžio prevencijos programas galima rasti čia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...