S. Čaplinskas: artimiausiu metu net pasiskiepiję neabejotinai susidurs su COVID-19

Sirgs ne tik nesiskiepiję

„Sutinku su premjerės nuomone, tik su vienu „bet“. Reikia papildyti. Ne tik nepasiskiepiję ir nepersirgę, bet kiekvienas iš mūsų, tame tarpe ir aš, kuris esu pasiskiepijęs, taip pat gali susidurti ir neabejotinai daugumu iš mūsų susidurs su šituo virusu artimiausiu metu, pagal taip, kaip jis plinta. Noriu priminti, kad būtų aiškiau: ko gero, absoliuti dauguma iš mūsų yra persirgę vėjaraupiais, o šitas virusas, delta atmaina, plinta taip pat, kaip vėjaraupiai, gal netgi dar sparčiau. Tai kodėl mes galvojame, kad išvengsim susidūrimo su šituo virusu? Neišvengsim“, – sakė S. Čaplinskas.

„Dabar labai aiškiai reikia sakyti žmonėms, kad nulio COVID-19 atvejų neįmanoma pasiekti. Dabar mūsų strategija yra aiški – kuo greičiau pasiekti endeminį plitimo lygį, ką jau pasiekė Skandinavijos šalys. Kaip tai pasiekti? Geriausias ir greičiausias būdas – kuo greičiau paskiepyti didelės rizikos grupės žmones, nes jie, susidūrę su infekcine viruso doze, labai tikėtina, gali sirgti sunkiai – pateks į intensyvios terapijos skyrių ir t. t. Kiti žmonės, jeigu nespės pasiskiepyti, tikėtina, sirgs lengviau. Bet neskiepytų žmonių susidūrimo su virusu kaina ir sirgimo kaina yra milžiniška – perkrautos ligoninės, neprieinamos medicininės paslaugos žmonėms, kuriems reikia dėl kitų priežasčių, jau nekalbant apie ekonominę, apie socialinę-psichologinę žmonių būklę ir t. t.“, – kalbėjo virusologijos profesorius.

Kodėl mes galvojame, kad išvengsim susidūrimo su šituo virusu? Neišvengsim.

S. Čaplinskas per Vėlines patarė kiek įmanoma labiau saugotis: „Kiekvienas savaitgalis, kiekviena darbo diena gali būti sudėtinga, kai mes bendraujame tarpusavyje. Savaime aišku, kad Vėlinių laikotarpiu žmonės daugiau judės pas artimuosius, lankys artimųjų kapus. Labai svarbu tai daryti maksimaliai saugiai. Jeigu ir bendraujama, tai žinant apsaugos priemones, pasirūpinant netgi testavimu prieš tai, kad būtų aišku, kad neatvežtume vienas kitam šitos „dovanos“. Iš kitos pusės, neužmirškime, kad orai, pranašaujama, nebus labai šalti, bet yra ir kitos peršalimo ligos – tas pats gripas, paragripas, rinovirusai, pneumonija“.

Freepik.com nuotr.

Nenorą skiepytis galėjo lemti propaganda

Latvija šią savaitę paskelbė karantiną – ten bus uždarytos mokyklos, parduotuvės ir pan. S. Čaplinskas manė, kad tai problemą tik atitolins, bet jos neišspręs: „Latvija kuriam laikui kapituliuoja prieš virusą ta prasme, kad imasi tokių griežtų priemonių, kad atitolintų problemos sprendimą. Karantinas turėtų būti išvis nevartojamas net kaip žodis, nes tai yra tik problemos sprendimo atitolinimas. Kitas klausimas, kad gyvenimo naujoje realybėje būtinybė yra ta, kad tam tikri suvaržymai dar kurį laiką turės būti. Pavyzdžiui, naudojamos medicininės kaukės einant į uždaras patalpas arba tam tikros veiklos gali būti vykdomos tik tų žmonių, kurie yra įgiję imunitetą ir pan.“.

Karantinas turėtų būti išvis nevartojamas net kaip žodis, nes tai yra tik problemos sprendimo atitolinimas.

Esą Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rumunija, Bulgarija fiksuoja didžiausius sergamumus COVID-19. Anot virusologijos profesoriaus, tai galėjo lemti prasta skiepų priimtinumo komunikacija: „Man sunku kalbėti už visas šalis, bet manau, kad tendencijos ir priežastys gali būti labai panašios. Nebuvo tinkamos skiepų priimtinumo komunikacijos, galbūt iki galo nebuvo įvertinta mūsų didžiojo kaimyno propagandinės mašinos įtaka. Tai – tik viena iš priežasčių, bet bendra idėja bus ta pati. Skiepų komunikacija yra ypatinga, kitokia. Visose šalyse atsakui į pandemiją ėmėsi daugiau vadovauti politikai, o politikams juk reikia greito rezultato. O čia greito rezultato tikėtis sunku. Labiau reikėtų atliepti į tuos klausimus, kurie kyla žmonėms. Dabar tas didelis susipriešinimas nėra gerai. Pasaulio sveikatos organizacija atkreipė dėmesį, kad dabar ypač svarbu skiepų priimtinumo komunikacija, taip pat trečios skiepo dozės priimtinumo komunikacija“.

„Kai mes kalbame apie skiepų efektyvumą, kuris yra parodytas ir gaunamas klinikinių tyrimų metu, kur skiepijami sveiki žmonės, kalbant apie „Pfizer“ ar „Modernos“ vakciną, buvo 95 proc. ir daugiau. Mažiau žmonių, skiepytų grupėje, pateko į ligoninę, mažiau buvo kliniškai išreikštų infekcijos atvejų. Kai skiepijama masiškai, milijonai gyventojų, senjorai ir ne senjorai, turintys įvairias chronines ligas ir t. t., tada tas skiepų efektyvumas atskiram, konkrečiam žmogui gali labai skirtis nuo to bendro 95 proc. Šitą reikia suprasti, čia nėra nieko nuostabaus. Dėl to reikalinga revakcinacija, sustiprinanti dozė ne vėliau kaip praėjus pusei metų, o kai kuriems žmonėms, kuriems imunitetas po skiepo išblėsta anksčiau, jiems logiška būtų stebėti antikūnų kiekį, atlikti kiekybinį antikūnų tyrimą – jiems revakcinacija galbūt reikalinga anksčiau. Vėl mes apsukame ratą – reikalinga aiški skiepų komunikacija, atsakant žmonėms į jiems kylančius klausimus“.