VVKT: po skiepo fiksuoti tromboembolijos atvejai nevertinami kaip COVID-19 vakcinos poveikis

  • Teksto dydis:

Vertindamas galimus „Vaxzevria“ vakcinos šalutinius poveikius, iš kurių ir kraujo krešulių susidarymas, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gytis Andrulionis sako, kad įvertinus galimas rizikas jų valdymas tampa efektyvesnis, o pačios naudos ir rizikos santykis išlieka palankus. Jis taip pat priduria manąs, kad ES valstybės turėtų vienodai laikytis vakcinų registracijos ir naudojimo sąlygų.

Žinant galimas rizikas galima akyliau jas valdyti

„Iš tiesų (kompanijos „AstraZeneca“ vakcinos – ELTA) istorija rodo, kad buvo priimta vienokių ar kitokių sprendimų, kurie, iš šalies žiūrint, galbūt atrodė keistai, ypač jei lygintume tarptautiniame kontekste. Priminsiu, kad vakcina „Vaxzevria“ yra registruota Europos Sąjungoje kaip skirta 18 metų amžiaus ir vyresnių žmonių populiacijai, ir mes tos pozicijos kol kas linkę laikytis“, – teigė G. Andrulionis.

Anot jo, vakcinavimo procesas Europoje vyktų sklandžiau, jie ES šalys narys naudotų vakcinas pagal jų registracijos duomenis.

„Po vakarykščio posėdžio buvo įrašyti patikrinti duomenys, jais papildyti vakcinos dokumentai, kad visi žinotų rizikas, galėtų jas tinkamai įvertinti ir identifikuoti. Be abejo, pats geriausias kelias būtų, jei visos valstybės absoliučiai vienodai laikytųsi vakcinos registracijos sąlygų ir naudotų vaistą pagal tai, kaip ir kokioms asmenų grupėms jis yra registruotas“, – tikino jis.

„Visgi EVA išreiškė poziciją, kad ES valstybės narės gali nukrypti (nuo skiepijimo plano – ELTA), jei mato poreikį bei turi galimybių, ir kitaip naudoti turimas vakcinas. Visgi tai priklauso nuo labai aiškaus kriterijaus: epidemiologinės situacijos. Jei užsikrėtimų skaičiai yra nedideli, pavyzdžiui, galbūt būtų galima kažkokias rizikos grupes papildomai išskirti“, – pridūrė VVKT viršininkas.

Anot G. Andrulionio, itin didelis dėmesys šiuo metu skiriamas teisingos ir patikimos informacijos apie vakcinas tiekimui.

„Iš mūsų pusės yra vienintelis uždavinys – kad informacija apie vaistus būtų pilna ir patikima, kad vakcinuojant būtų galima įvertinti visas rizikas ir atitinkamai dėlioti vakcinavimo strategiją“, – akcentavo jis.

G. Andrulionis taip pat pažymėjo, kad kiekvienai vakcinai, lygiai kaip ir kiekvienam kitam vaistui, yra būdingi tam tikri šalutiniai poveikiai.

„(Vakcinų sukeliamas – ELTA) rizikas mes žinome, į jas galime labiau kreipti dėmesį ir valdyti. Bet jeigu nenorima prisiimti rizikų – realybė tokia, kad visos vakcinos, visi vaistai turi pašalinių poveikių ir tikslas yra, kad jie būtų teisingai atspindėti. (...) Reikia susitaikyti su tuo, kad vakcinuojantis yra prisiimamos ir rizikos. O EVA labai aiškia pasakė, (...), kad lyginant su pandemija ir kitais veiksniais, kompanijos „AstraZeneca“ vakcina vis dar yra palankaus naudos-rizikos santykio produktas“, – tikino jis.

Tokie tromboembolijos atvejai labiau buvo tikėtini dėl amžiaus nei dėl vakcinos.

Europos vaistų agentūra trečiadienį pranešė, kad kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pripažintas retu „AstraZeneca“ vakcinos šalutiniu poveikiu, tačiau vakcinos nauda, agentūros teigimu, nusveria riziką, šalims bandant apriboti atsinaujinusį užsikrėtimo atvejų augimą ir išspręsti vakcinų dozių trūkumą.

Dėl tromboembolijų pranešta šešis kartus

VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė teigė, kad apie kraujo krešėjimo atvejus per kovą gauti šeši pranešimai ir būtent tomis dienomis, kai skiepijimas kompanijos „AstraZeneca“ vakcina šalyje buvo laikinai sustabdytas. Nė vienas iš atvejų, anot jos, nesiejamas su pasiskiepijimu.

„Tą pranešimų srautą paskatino ažiotažas kilęs aplink vakciną. (...) Slopstant susidomėjimui daugiau pranešimų apie situacijas, kurios būtų susiję su tromboemboliniais reiškiniais, negavome. Tai faktiškai per parą mus pasiekė šeši pranešimai“, – kalbėjo ji.

R. Pilvinienė teigė negalinti pasakyti, ar visi pranešimai buvo dėl kompanijos „AstraZeneca“ vakcinos.

„Man atrodo, kad vienas buvo ir nuo kitos vakcinos“, – kalbėjo VVKT atstovė.

Ji taip pat pabrėžė, kad Europos vaistų agentūra dar praėjusį mėnesį nustatė, jog šios reakcijos nėra siejamos su pasiskiepijimu „AstraZeneca“ vakcina.

Tokie tromboembolijos atvejai buvo tikėtini dėl amžiaus nei dėl vakcinos.

Kaip jau buvo skelbta, VVKT iš viso sulaukė 1742 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19

Daugiau informacijos – spaudos konferencijos įraše:

 

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių