- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyrai dažniau nei moterys turi antsvorio, bet rečiau dėl to linkę imtis veiksmų, taip pat dažniau linksta į žalingus įpročius, rodo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų atliktas tyrimas.
Surinkti duomenys taip pat parodė, kad vyresnio amžiaus gyventojai dažniau propaguoja sveiką mitybą, nei jaunimas, daugiau laiko skiria fiziniam aktyvumui, dažniau sveikata rūpinasi ir aukštesnio išsilavinimo, mieste gyvenantys asmenys.
Tyrimas atliktas BENU vaistinės iniciatyva, jame internetu apklausta 1 tūkst. miestų ir kaimo vietovių gyventojų nuo 25 iki 70 metų amžiaus. Duomenis rinko agentūra „Mindshare“, juos analizavo LSMU mokslininkai.
Pasak tyrimo autorių, bandant nupiešti vidutinės Lietuvos moters profilį, ji – išsilavinusi, gyvenanti mieste, dažniau besilaikanti sveikos mitybos rekomendacijų ir fiziškai aktyvi.
„Su vyrais kitaip, nes nėra taip svarbus amžius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas. Todėl atsakyti, koks tas vyras, sunku. Bet tai dažniau nėra sveikai besimaitinantis, fiziškai aktyvus, yra dažniau išgeriantis, parūkantis, rečiau besikreipiantis į gydytojus“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė LSMU docentė Vilma Kriaučionienė.
Kas ketvirtas gyventojas – nutukęs
Tyrimo duomenimis, antsvorio turi 43 proc. Lietuvos vyrų ir 34 proc. moterų, apie ketvirtadalis abiejų lyčių atstovų yra nutukę.
Autoriai pastebi, kad dažniau nutukę yra vyrai, gyvenantys šeimoje, rečiau – gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, gyvenantys mieste. Kritiškesnės dėl savo svorio yra moterys, net ir tais atvejais, kai jų rodikliai atitinka normą.
„Net trečdalis moterų, turinčios normalų svorį, nurodo, kad jos turi antsvorio. Vyrų tendencijos visai priešingos: net ir turintys antsvorio, 40 proc. jų nurodo, jog yra normalaus svorio. Tai veda prie tam tikrų pasekmių, kad jei manau, jog mano svoris normalus, man nieko nereikia daryti ir tuo rūpintis“, – tvirtino V. Kriaučionienė.
Anot jos, sėkmingai sumažinę svorį nurodo tik apie 40 proc. respondentų, dažniausiai – dėl noro sulieknėti ar sveikatos problemų. Tačiau vyrai dažniau nei moterys nurodė ir tai, jog jiems svarbus motyvas – ir aplinkinių nuomonė.
Sveikiau maitinasi, daugiau juda vyresnieji
Apie trečdalis visų respondentų nurodė, jog aktyviai mankštinasi tik du-tris kartus per mėnesį, ar rečiau.
Reguliari fizinė veikla yra svarbi, nepriklausomai, koks jūsų svoris, amžius, kokiomis ligomis sergate.
Medikų rekomendacijas užsiimti aktyvia fizine veikla po pusvalandį bent keturis kartus per dieną, vykdė tik kas penktas apklaustasis. Pagal šį rodiklį, vyresnio amžiaus (55-70 metų) gyventojų buvo dukart daugiau, nei 25-39 metų apklaustųjų.
Anot tyrimo, moterys per dieną sėdi ilgiau – 5.05 val., vyrai – apie 20 min. trumpiau. Apklaustieji taip pat nurodė, jog vidutiniškai per dieną miegą 7 valandas ir apie pusė jų miegą įvertino gerai.
Apklausų rezultatai parodė, kad moterys dukart dažniau, nei vyrai per dieną suvalgo rekomenduojamas 3-4 porcijas daržovių, dažniau renkasi mažai riebalų turinčią mėsą – vištieną, kalakutieną, košes, šviežius ar šaldytus vaisius žiemą, sveikesnę pilno grūdo ar juodą duoną. Tuo metu vyrai dažniau renkasi greitą maistą ir saldžius vaisvandenius, traškučius, riebaluose keptas bulves, rūkytus gaminius. Moterys dažniau valgė konditerinius gaminius, saldumynus.
Vyresnieji gyventojai dažniau nei jauni valgė košes, dribsnius, daržoves, vaisius ir uogas, juodą pilno grūdo duoną su sėklomis, daržoves ir žuvį, jaunimas dažniau rinkosi greitąjį maistą, saldintus gėrimus, užkandžius, konditerinius gaminius ir saldumynus.
„Žmonėms, kurie turi antsvorio, bet yra reguliariai fiziškai aktyvūs, tai neturi jokios blogos prognostinės reikšmės jų sergamumui, mirtingumui. Reguliari fizinė veikla yra svarbi, nepriklausomai, koks jūsų svoris, amžius, kokiomis ligomis sergate“, – rekomendacijas pateikė V. Kriaučionienė.
Vyrai dažniau rūko ir išgeria
Vertinant gyventojų žalingus įpročius, aštuoni iš dešimties gyventojų nurodė vartojantys alkoholį apskritai. Vyrai pagal šį rodiklį taip pat lenkia moteris: penktadalis jų nurodė bent kartą per savaitę vartojantys stiprų alkoholį, apie pusė – alų. Taip pat penktadalis vyrų per vakarėlį išgeria šešis vienetus alkoholio – tai prilygtų 300 gramų stipraus gėrimo.
Tai, kad stiprų alkoholį vartoja kartą per savaitę, nurodė 4 proc. moterų, kas septinta moteris bent kartą per savaitę gėrė vyno, alaus.
Tyrimo duomenimis, reguliariai rūko beveik 21 proc. vyrų ir apie 8 proc. moterų. Vidutinis kasdien rūkančių vyrų stažas – 24 metai, moterų – devyniolika. Moterys taip pat vidutiniškai surūko mažiau: dešimt cigarečių per dieną, vyrai – penkiolika. Kas dešimtas gyventojas rūko elektronines cigaretes ir tabaką IQOS įrenginiais, didžioji dalis – jaunimas.
Anot tyrimo, moterys dažniau rūpinasi savo sveikata, taip pat dažniau kreipiasi į medikus, kaip ir vyresnio amžiaus gyventojai.
Viena iš pastebimų problemų yra tai, jog daugiau nei 40 proc. jaunų žmonių tarp didžiausių sveikatos problemų paminėjo sprando, pečių, juosmens, beveik 40 proc. – galvos skausmus. Specialistai tai sieja su dažnesniu jaunosios kartos sėdėjimu prie kompiuterio, išmaniųjų įrenginių naudojimu.
Apie trečdalis jaunimo kaip problemą įvardijo ir lėtinį nuovargį. Tuo metu prislėgta nuotaika ar depresija skundėsi daugiau jaunos moterys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės1
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba7
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...