- Sandra Lukošiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Kraujagyslėse vyksta nuolatiniai procesai: pasitaiko kraujagyslių endotelio erozijos, aterosklerozės plokštelių išopėjimų. Ūmių įvykių atsiradimui turi reikšmės ne tik kraujagyslių būklė, bet ir žmogaus bendra būklė: patiriami stresai, rūkymas (šie gali sukelti kraujagyslių spazmus), išgertas didesnis kiekis alkoholio įgimti krešėjimo faktorių defektai (didėja trombų susidarymo rizika), – ligos faktorių gali būti gana daug, – paaiškino gydytoja. – Todėl visur labai svarbu "balansas": ir gyvenimo būde, ir žmogaus organizme".
Specialisto komentaras
Nerijus Klimas, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas:
– Staigios mirties dažniausia priežastis – skilvelių virpėjimas. Jį sustabdyti gali ankstyva defibriliacija. Kol širdis virpa, išlieka didelė tikimybė išgelbėti žmogų. Tačiau jos ištekliai greitai mažėja ir kartais pasibaigia greičiau, nei atvyksta greitoji medicinos pagalba.
Net labai išsivysčiusiose šalyse laikas, kol atvyksta greitoji pagalba, retai būna trumpesnis kaip 8–15 min. Tokia reali situacija. Esama tokių faktorių, kurie nepriklauso nuo greitosios pagalbos medikų: atstumai, eismas, įvykio vieta ir pan.
Tyrimais įrodyta, kad įvykus staigiai mirčiai tikimybė išgelbėti žmogui gyvybę padidėja, kai šalia yra išorinis automatinis defibriliatorius. Jei klinikinė mirtis dėl prieširdžių virpėjimo įvyksta ne ligoninėje, pirminis gaivinimas defibriliatoriumi per pirmas 3–5 min. gali padidinti išgyvenamumą iki 49–75 proc.
Kiekviena sugaišta minutė galimybę išgyventi iki išrašymo iš ligoninės sumažina 10–12 proc. Manoma, kad 3 iš 4 žmonių įmanoma išgelbėti, jei defibriliacija bus atlikta per pirmas 3–4 min. Bėgant laikui, ši tikimybė vis mažėja. Vėliau prasideda galvos smegenų pažeidimai.
Jungtinių Amerikos Valstijų Širdies asociacija rekomenduoja atlikti defibriliaciją per 3–5 min. Idealus laikas – mažiau kaip per 3 min. Tokia būtų siekiamybė. Galima atgaivinti ir vėliau pradėjus gaivinimą: po 10 ar net 30 min., tačiau tokiu atveju prasideda negrįžtami pakitimai smegenyse. Smegenys yra jautriausias organas hipoksijai – deguonies trūkumui.
Tačiau defibriliatorius pats nieko nepadarys, jei šalia nebus apmokyto žmogaus. Nors naudotis defibriliatoriumi nėra sunku: aparatas kalba lietuviškai, pasako, ką ir kada daryti. Jis yra kaip gaivinimo vedlys.
Patikėkite, į mūsų ligoninę atveža daug atgaivintų žmonių. Būna, kai mūsų skyriuje guli keturi atgaivinti pacientai, kartais atveža po du per dieną, o kartais jų nepasitaiko ir visą savaitę.
Kas yra defibriliatorius ir kada jį naudoti?
Automatinis išorinis defibriliatorius (AID) – kompiuterizuotas defibriliatorius, gebantis nustatyti žmogaus širdies veiklą ir, jei reikia, skiria elektrinį impulsą, kuris atkuria normalų širdies darbą. Šis aparatas žodinėmis komandomis nurodo gaivinimo seką. Belieka tik klausyti ir vykdyti jo komandas. Automatinis išorinis defibriliatorius tiksliai nustato nukentėjusiojo širdies ritmą ir defibriliuoti leidžia tik tada, kai defibriliacija yra reikalinga.
Juo gali naudotis ne tik medicinos darbuotojai, bet ir bet kuris visuomenės narys. Visame pasaulyje defibriliatoriaus buvimo vieta sutartinai žymima AED raidėmis (angl. Automatic External Defibrillator).
Defibriliatoriaus prireikia tada, kai ant žemės parkritęs žmogus visiškai nereaguoja kalbinamas ir nekvėpuoja. Tokiu atveju svarbu kuo greičiau aparatą įjungti ir vykdyti visus jo žodinius nurodymus. Šiuolaikiniai defibriliatoriai kalba lietuviškai ir nurodo, ką reikia daryti. Skaitmeniniu ryšiu defibriliatorius galima susieti su GMP dispečerine, atidarius AID stendą, signalas apie defibriliatoriaus panaudojimą bus perduotas automatiškai. Tai leistų dispečeriui operatyviai išsiųsti GMP brigadą į nelaimės vietą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seną keičia naujas? Skausmo gydymas dabar1
Lėtinis skausmas yra neatskiriama gyvenimo dalis, su juo susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Nuo senovės civilizacijų su pradiniais ir primityviausiais gydymo metodais iki šiuolaikinės inovatyvios medicinos pagrindinė problema išl...
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą1
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika8
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...