Ž. Pinskuvienė apie sergamumo COVID-19 statistiką: joje – ir pasveikę žmonės

Jau seniai pasveikę

Pastarosiomis dienomis Vyriausybės nariai kalba apie tai, kad tos savivaldybės, kuriose susirgimų COVID-19 liga atvejų ir teigiamų testų dalis sparčiai krinta,  gali patekti į vadinamąją žaliąją zoną ir jose gali būti peržiūrimi karantino ribojimai ir galbūt atveriamos galimybės atnaujinti veiklą smulkiajam verslui, paslaugų sektoriui.

„Žinoma, kad savivaldybei tai ypač svarbu, nes daugybė žmonių rajone laukia nesulaukia, kada galės išeiti į darbus, kada savo rankomis užsidirbs pragyvenimui. Žinoma ir tai, kad matome statistiką, pagal kurią jokių palengvinimų tikėtis dar negalime, – feisbuke praėjusį ketvirtadienį rašė Ž. Pinskuvienė.  – Šiandien pokalbio su Operacijų centro vadove metu paprašiau kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) ir pateikti realius sergančiųjų asmenų sąrašus. Va čia ir pradėjo lįsti yla iš maišo. Pagal oficialią, viešai prieinamą šios dienos statistiką Širvintų rajone turime 146 sergančiuosius COVID-19. Tačiau įdėmiau panagrinėjus sąrašus, juose atrandame ir savivaldybės administracijos darbuotoją ir kitų įstaigų darbuotojų, jau seniai pasveikusių ir porą mėnesių einančių į darbą. Ir žmogų, kuriam COVID-19 liga buvo nustatyta atlikus testą grįžus iš užsienio dar rudenį. Jis praėjus saviizoliacijos laikui vėl sėkmingai išvykęs atgal į šalį, kurioje dirba. Ir tokių su mažiausiai pora mėnesių „uodegomis“ po susirgimo yra per 30!“

Kodėl šie asmenys vis dar įrašyti prie sergančiųjų? Kas nepadaro savo darbo?Kur nutrūksta sistemos grandinė? „Kodėl šiandien mūsų rajone turime 146 „sergančius“ vietoj realių maždaug 110? Kas neatlieka savo darbo – sveikatos įstaigos, jų šeimos gydytojai ar Nacionalinis visuomenės sveikatos centras?, – rašė merė. – Šiandien dar kartą kreipėmės į visas rajono sveikatos įstaigas reikalaujant, kad šeimos gydytojai atidžiai suvestų pasveikusiųjų duomenis į sistemą. To paties paprašėme ir NVSC. Sutinku, kad situacija įtempta, galbūt nespėjama, gal didelis tempas. Tačiau faktai kalba patys už save. O faktas, kad viešai pateikiami duomenys stipriai atsilieka nuo realybės ir tai lemia, kad smulkusis verslas, paslaugų teikėjai ir toliau priversti tiesiog laukti. Kol kažkam toje grandinėje pakils ranka atlikti darbą iki galo.“

Živilė Pinskuvienė. „Facebook“ nuotr.

Savaitgalį sergančiųjų sumažėjo

Pirmadienį Ž. Pinskuvienė teigė, kad kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių. „Panašu, kad nuo penktadienio daug kam teko padirbėti iš peties ir jau savaitgalį pamatėme postūmį – 20 sergančiųjų Širvintų rajone mažiau, – džiugias naujienas pranešė merė. – Sveikatos priežiūros įstaigas sutvarkyti duomenis ir pateikti informaciją įpareigojome iki šiandien darbo pabaigos. Tikiuosi, kad jei ne šiandien, tai labai greitai pamatysime tikrą sergamumo COVID-19 situaciją mūsų rajone. Įdomu tai, kad aiškinantis, kaip (ne)veikia ir (ne)susisieja sukurtos sistemos, dėl kurių viešai prieinami duomenys stipriai atsilieka nuo realybės, paaiškėja įdomūs faktai. Pavyzdžiui, žmogus su simptomais, išsikviečia GPM ir yra išvežamas į Vilniaus gydymo įstaigą. Ten jam nustatomas susirgimas COVID-19. Duomenys įvedami į bendrą sistemą, tačiau šeimos gydytojas (pas kurį žmogus prisiregistravęs) to nemato. Žmogui pasveikus ir sugrįžus į įprastą gyvenimo ritmą, jis taip ir lieka sergančiųjų sąraše, nes apie tai, kad sirgo savo šeimos gydytojui nepranešė. Ir čia galima tik nusistebėti – jei jau kvietiesi greitąją ir esi išvežamas į ligoninę, ar dar gali kilti minčių skambintis savo šeimos gydytojui? Galų gale, jei rimtai sergi ir esi gydomas, ar turėtum tai daryti? Gal net jėgų tam nėra. Dabar iškėlę šią problemą, uždėjome papildomą krūvį ir taip intensyviai dirbantiems savo rajono medikams. Jie pagal sąrašus ieško kiekvieno tokio ar panašaus atvejo tam, kad galėtų „uždėti varnelę“. Tik ar taip turėtų būti?“

Anot moters, su COVID-19 pandemija mūsų šalis jau kovoja beveik metus ir jeigu toks sistemų nesuderinamumas būtų visiškai suprantamas pernai metų pavasarį, tai dabar sistemos jau tikrai galėjo būti patobulintos tiek, kad nesuvokiamomis prievolėmis neapkrautų nei sergančių žmonių, nei šeimos gydytojų.

„Iš atsiliepimų ir gaunamų skambučių suprantu, kad viešai iškėlus šiuos klausimus, užvirė darbas ir kituose rajonuose. Taigi žingsnis po žingsnio. Tik labai gaila, kad atsakingoms institucijoms pirštu badyti į neatliktą iki galo darbą tenka tokiu būdu“, – rašė merė. 

Matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius taip pat pasidalijo įžvalgomis apie COVID-19 statistiką. „Sergančiųjų skaičiai visados buvo nepatikimi. Visados reikia žiūrėti į naujus atvejus, jie parodo tikrąją epidemijos dinamiką. Pagrindiniai rodikliai yra nauji atvejai, teigiamų tyrimų dalis ir testų lygis. Jei krenta teigiamų tyrimų dalis, tai reiškiasi su epidemija tvarkomasi. Žiūrint į Širvintų rajono duomenis, matosi, kad epidemija vis rusena. Jau kelintą savaitę atvejų skaičius stabiliai laikosi apie 21 atvejį. Prie tokio atvejų lygio svarbiausia priemonė yra kontaktų atsekimas ir židinių gesinimas. 21 žmogų galima sugaudyti, ypač mažesnėje savivaldybėje. Tai padarius bus išgaudyti epidemijos židiniai ir ji pasitrauks. Tai mano rekomendacija būtų aktyviai tai daryti“, – komentaruose po Ž. Pinskuvienės įrašu rašė Prezidento Gitano Nausėdos suburtos Sveikatos tarybos narys.

NVSC paaiškinimas

NVSC atstovai portalui kauno.diena.lt teigė, kad tokia painiava kyla ne dėl jų kaltės. 

„NVSC nediagnozuoja COVID-19 ligos, taip pat negali patvirtinti mirties ar pasveikimo fakto. Tai yra gydytojų kompetencija. Tai reiškia, kad ligos eigą prižiūrintis gydytojas, įvertinęs kliniką, t. y. žmogaus jaučiamus simptomus, taip pat pasveikimą reglamentuojančius teisės aktus, t. y., kada priklausomai nuo ligos formos žmogus gali būti laikomas pasveikusiu, gali patvirtinti pasveikimo faktą ir tai pažymėti žmogaus sveikatos istorijoje, – aiškino NVSC Vidaus administravimo skyriaus specialistė Austina Vžesniauskaitė. – Savo ruožtu, NVSC duomenis apie pasveikusius asmenis automatiškai importuoja iš e. sveikatos sistemos. Paprastai tariant, jei gydytojas nepažymės, kad žmogus pasveiko, tai statistikoje ir nebus matoma.“

SAM kol kas nuo komentarų susilaiko

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai teigia, kad apie neatitikimus statistikoje yra žinoma. 

„Sveikatos apsaugos ministerijai ši informacija apie statistinius neatitikimus yra puikiai žinoma ir sprendžiama – tiek su Statistikos departamentu, tiek su visais duomenų valdytojais. Jūs tikriausiai jau žinote, kad šiuo metu yra naujinama metodika, kaip yra skaičiuojama, bei sprendžiami kiti sisteminės statistikos skaičiavimo niuansai, – laiške rašė Spaudos tarnybos patarėja Neringa Mikėnaitė. – Prašome jūsų šiek tiek kantrybės. Visi atsakymai bus netrukus pateikti, tiesiog nenorime užbėgti įvykiams už akių. Jau šį ketvirtadienį kviečiame dalyvauti spaudos konferencijoje, kurioje ir bus pristatyta skaičiavimo metodika, detaliai atsakyta į jūsų klausimus. Iki to laiko susilaikome nuo komentarų šia tema. Dėkojame už supratingumą.“

Statistikos departamentas pirmadienį pranešė, kad per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 270 naujų COVID-19 ligos atvejų, mirė 14 žmonių. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos dar keturios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.

Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 57 asmenys.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 187 tūkst. 39 žmonės, 138 tūkst. 207 asmenys pasveiko, 43 tūkst. 506 – tebeserga. Nuo koronaviruso šalyje mirė 2955 žmonės.

Praėjusią parą šalyje atlikta 2460 tyrimų dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 1 mln. 981 tūkst. 506.