- Sandra Lukošiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Geriu nuo dešimties metų. Esu alkoholikė. O aš vartoju narkotikus. Tokios išpažintys skamba Kauno priklausomybės ligų centre. Šio centro gyventojų vaikų akyse – nevaikiška gyvenimo patirtis. Ar pavyks ją pamiršti? Padėti į kvaišalų liūną įklimpusiems vaikams pasiryžo pirmo Lietuvoje nemokamo nepilnamečių reabilitacijos centro specialistai.
Trys panašūs likimai
Jų nelanko nei tėvai, nei draugai. Kauno priklausomybės ligų centre vaikai gydosi vieni.
Jurgitai (vardai pakeisti) – keturiolika metų. Atrodo gerokai vyresnė. Akys apsiblaususios, veidas pilkas. Į Kauno priklausomybės ligų centrą iš sostinės atvykusi vos prieš dieną mergaitė žiovavo. Neišsimiegojusi? Ėjo antra para, kai Jurgita gyveno be narkotikų. Pirmąkart jų paragavo prieš dvejus metus. Tai buvo amfetaminas. Jo davė draugai. Labai patiko.
„Negaliu paaiškinti, kas man darėsi, bet buvo gera“, – Jurgitai trūko žodžių apibūdinti jausmui, užplūstančiam gavus dozę narkotikų. Dėl jos bėgdavo iš globos namų, į kuriuos pateko prieš trejus metus. Kodėl? „Bėgdavau iš namų, nes mama geria“, – Jurgita prikando lūpą. Jai nemalonu kalbėti apie šeimą.
Kita reabilitacijos centro gyventoja – juodbruva guvi Rasa apie save pasakojo atvirai, nė kiek nesidrovėdama. „Per daug alkoholio vartoju, todėl esu čia“, – terminais kalbėjo trylikametė. Ji gyvena vaikų globos namuose Žemaitijoje, nes motina geria ir vaikais nesirūpina. Tėčio Rasa neturi, tik dešimtmetę seserį, kuri dar yra pas mamą, ir šešiolikametį brolį, gyvenantį pas senelius.
Į Kauno priklausomybės ligų centrą Rasą atvežė auklėtoja, nes mergaitė nuolat girtavo. Išeidavo į miestą ir prisigerdavo. Pinigų duodavo mama arba pati susitaupydavo dienpinigių. Gerdavo ji kasdien jau trejus metus.
Šešiolikmetė Gintarė iš Pakruojo rajono pusę gyvenimo praleido vaikų globos namuose. Priklausomybės ligų centre ji jau tris savaites. „Iš pradžių buvo labai sunku. Net muštis norėjosi“,– buvusios sumaišties sieloje neslėpė Gintarė.
Psichologė Dovilė Navikienė šią jos būseną puikiai supranta. Priklausomų žmonių organizmui nebegaunant svaiginančių cheminių medžiagų maždaug po dešimties dienų įvyksta perversmas, paveikiantis psichiką. Tą laikotarpį sunku išgyventi. Tačiau šiandien Gintarė žino: jei nenugalės savęs, vėl grįš į girtuoklystės liūną, nes daugiau niekas nelaukia. Tėtis mirė, kai jai buvo šešeri. Mama, likusi su vienuolika vaikų, pradėjo gerti, negrįždavo namo.
Pustrečio tūkstančio neužteko
Į Kauno priklausomybės ligų centrą vaikus atvedė panašūs likimai, tačiau Aurimo patirtis itin žiauri. Jam septyniolika. Narkotikais svaiginosi trejus metus.
Vartojo viską: ekstazį, amfetaminą, heroiną. Svaigindavosi naktimis, kad būtų linksma. Dieną jis dirbo statybose pagalbiniu darbininku. Ilsėdavosi savaitgaliais, o į darbą eidavo nesumerkęs akių. Buvo metas, kai nemiegodavo ištisą savaitę. Kai turėjo pinigų, narkotikus vartojo kasdien. Parai reikėdavo šimto litų. Statybose per mėnesį uždirbdavo pustrečio tūkstančio. Tiek neužteko, todėl eidavo vogti.
Kaip tai daroma? „Prieini ir sakai: atiduok telefoną. Išsigąsta ir atiduoda, nes renkiesi mažesnį už save ir būni ne vienas“, – baisia patirtimi dalijosi jaunas žmogus.
Aurimas atrodo itin atviras, nuoširdus. Jam netrūksta žodžių nei pasakojant apie save, nei apie narkotikų poveikį. Svaiginosi, kad būtų linksma.
Vieni narkotikai, pavyzdžiui, amfetaminas, aktyvina organizmą, heroinas – slopina. Jei nori pailsėti, renkiesi pastarąjį. Gyveni taip, kaip išmokė šeima, draugai iš gatvės.
Vienintelis centras Lietuvoje
Į klausimą, gal vertėtų net ir tuos lengvai gaunamus pinigus panaudoti kitur, Aurimas atsakė išmintingai: taip, geriau taupyti jachtai, nei išleisti svaigalams. Toks suvokimas į Aurimo sąmonę atėjo po pusantro mėnesio, praleisto Priklausomybės ligų centre. Tiesa, kartą iš čia buvo pabėgęs, bet nepuolė nei prie alkoholio, nei prie kvaišalų. Todėl ir vėl priėmė jį į centrą, kai sugrįžo dar tą pačią dieną, tik vėlai vakare. Po paros arba apkvaišusio būtų nebepriėmę. Tokios taisyklės.
„Šiandien pasirašysiu dėl ilgalaikės reabilitacijos“, – tą dieną, kai kalbėjomės, sakė Aurimas. Vadinasi, jis nusprendė čia būti daugiau nei metus.
Kauno priklausomybės ligų centras, kuriame tiek laiko nemokamai gydomi vaikai, – vienintelė įstaiga Lietuvoje. Jai ilgai buvo ieškota vietos, nes vos nusprendus kur nors steigti sukildavo vietos gyventojų bendruomenės ir sugriaudavo dar net nepradėtą statinį.
Gydoma žodžiu ir užimtumu
Ilgalaikės reabilitacijos centras, į kurį vaikai patenka tėvų ar auklėtojų įkalbėti, gyvuoja dar tik trečią mėnesį. Jame nėra nei grotų, nei durų be rankenų, kaip psichiatrijos ligoninėse. Net vaistų čia neskiriama.
Gydoma žodžiu, įtaiga, užimtumu. Vaikai keliasi septintą valandą. Paskui prausiasi, pusryčiauja, tvarkosi kambarius. Pusę dešimtos – bendruomenės susirinkimas, po pusvalandžio prasideda veikla grupėje. Per pertraukas geriama arbata, užkandžiaujama. Po pietų dirbama su mokytojais, ruošiamos pamokos. Valanda skiriama individualioms konsultacijoms.
Vakare galima bendrauti su lankytojais. Valanda skiriama dienoraščiui pildyti. „Tai labai įdomu. Kai po mėnesio sąsiuvinyje radau tą patį klausimą, pasipiktinau. Tačiau pykau veltui, nes atsakiau į tą klausimą visai kitaip“, – pasakojo penkiolikmetis Antanas. Vakarais centre budi Vytauto Didžiojo universiteto magistrantai – būsimieji psichologai. Vaikai niekuomet nepaliekami vieni.
Darbuotojos tampa draugėmis
„Pabuvus čia keičiasi suvokimas, požiūris, nuostatos. Tai ir yra mūsų tikslas“, – džiaugėsi psichologė D.Navikienė. Ji su socialine darbuotoja Žaneta Žalkauskaite yra ir darbo metodikos kūrėjos, ir griežtos auklėtojos, ir draugės.
Jaunos moterys bando sugrąžinti į gyvenimą svetimus vaikus ir tai atlieka su didžiuliu pasiaukojimu bei meile. Atpildas už tai – jos tampa patikėtinėmis, draugėmis. „Buvę pacientai mus kviečia į savo gimtadienius, mokyklos baigimo, atestatų teikimo iškilmes. Draugams nesako, kas mes tokios. Meluoja, kad esame giminaitės“, – darbo patirtimi dalijosi Ž.Žalkauskaitė. Į klausimą, ar užtenka atlygio už tokį darbą, moterys atsakė klausimu: „O kaip jums atrodo?“
Išmoksta gyvenimo taisyklių
Kauno priklausomybės ligų centro direktorius Tautvydas Zikaras viliasi, kad ateityje bus lengviau. Dabar žengiami tik pirmi žingsniai. Juk ir trumpalaikės vaikų reabilitacijos paslaugos pradėtos teikti tik prieš dvejus metus.
Direktorius, kaip ir kiti centre dirbantys specialistai, mano, kad čia atsidūrę vaikai nekalti. „Kai tėvai priversti uždarbiauti Airijoje arba dėl asocialaus gyvenimo būdo nemato vaikų, šie eina į gatvę. Ten yra nieko neveikiančių draugų, narkotikų prekeivių. Šie būsimoms aukoms iš pradžių kvaišalų duoda veltui“, – liūdnai kalbėjo gydytojas T.Zikaras.
Apleisti, niekam nereikalingi vaikai čia išmoksta elementarių gyvenimo taisyklių. „Jie nežinojo, kodėl rytą reikia keltis, pusryčiauti. Nuo narkotikų sutrikusi jų protinė branda, šešiolikmečiai mąsto kaip dešimtmečiai, yra paliegę fiziškai“, – apibendrino psichologė D.Navikienė.
Jei suvoks gyvenimo prasmę ir pajaus tikrą, o ne laikinai svaigalų sukeltą džiaugsmą, vaikai čia galės būti 14 mėnesių. Tokia numatyta ilgalaikė reabilitacija, galinti padaryti perversmą vaiko sieloje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės1
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...