– Kaip susijusios širdis, kepenys ir metabolinis sindromas? – pasiteiravome Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Hepatologijos sektoriaus vadovo prof. habil. dr. L. Kupčinsko.

– Gydant metabolinį sindromą dažniausiai įsijungia kardiologai, endokrinologai, šeimos gydytojai. Pagrindinė rizika turintiems šią patologiją – didelė širdies ligų, diabeto ir jo komplikacijų tikimybė. Šis medžiagų apykaitos sutrikimas yra gana dažnas. Jį turi 20–25 proc. gyventojų.

Labiausiai pastebimas simptomas – juosmens apimties padidėjimas. Vyrams – daugiau kaip 102 cm, moterims – daugiau kaip 88 cm. Riebalai atsideda ir poodiniame pilvo audinyje, ir pilvo organuose, ypač taukinėje, kuri juos dengia. Tad metabolinis sindromas labiausiai siejamas su nutukimu.

Šiam sindromui priskiriamas ir aukštas arterinis kraujospūdis, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje ir padidėjęs cholesterolio lygis. Sindromui būdingas ir prediabetas, kai cukraus koncentracija kraujyje padidėja nežymiai, bet lieka rizika, kad jis vėliau išsivystys.

– Kaip visa tai atsiliepia širdžiai, kepenims?

– Metabolinio sindromo išsivystymui reikšmės turi genetiniai, gyvensenos ir aplinkos faktoriai, tarp jų – ir žarnyno mikrobiota. Riebalai, esant nutukimui, atsideda ir vidaus organuose. Viena to pasekmių – kepenų suriebėjimas. Kepenyse vyksta cholesterolio apykaita. Suriebėjus kepenims ir taip sutrikus jų darbui dar labiau aštrėja metabolinis sindromo ir širdies kraujagyslių ligų progresavimas ir didėja cukrinio diabeto išsivystymo rizika.

Kepenų suriebėjimas gali progresuoti ir baigtis kepenų ciroze ar kepenų vėžiu, nors Lietuvoje tai reti atvejai. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kur greito maisto kultūra labiau įsigalėjusi ir yra daugiau nutukusių žmonių, cirozės atvejai dėl kepenų suriebėjimo yra dažnesni, kaip ir kepenų transplantacijų poreikis.

Kepenų suriebėjimas ir dėl jo išsivystantis kepenų ląstelių uždegimas gali provokuoti ir prisidėti prie kepenų vėžio išsivystymo, tad gali prireikti chirurginio gydymo, o kai kuriais atvejais – ir kepenų persodinimo. Sisteminis uždegimas taip pat gali skatinti aterosklerozės progresavimą, širdies kraujagyslių pažeidimus ir kraujotakos ligų progresavimą. Viskas labai glaudžiai susiję tarpusavyje. Kepenų suriebėjimas yra metabolinio sindromo dalis.

– Poveikis abipusis?

– Taip. Kita vertus, metabolinio sindromo progresavimas gali sukelti kepenų problemas. Be to, nutukimas – toli gražu ne vienintelė kepenų suriebėjimo priežastis. Dar yra alkoholis. Sunkios formos suriebėjimas gali baigtis kepenų koma ir ligonio mirtimi.

Progresuojantis diabetas irgi gali skatinti kepenų suriebėjimą. Gali būti ir genetinės priežastys. Žinomi mažiausiai trys genai, kurių mutacijos skatina kepenų suriebėjimą ir jo progresavimą.

– Kaip greitas maistas susijęs su metaboliniu sindromu, kepenų suriebėjimu?

– Nežiūrint į tai, kad mokslininkai ieško vaistų, kurie mažintų kepenų suriebėjimą, labai efektyvių vaistų, kurie stabdytų jo progresavimą, uždegimą, šiuo metu nėra. Yra tokių, kurie mažina apetitą ir kartu gydo diabetą, bet jie veikia apskritai mažindami kūno svorį. Tad efektyviausia yra sveikatai palanki mityba.

Palankiausia yra Viduržemio jūros regiono dieta. Subalansuotas baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekis, daug daržovių ir skaidulinių medžiagų. Per didelis riebalų ir angliavandenių arba vien tik angliavandenių kiekis skatina nutukimą, o tuo pačiu ir kepenų suriebėjimo progresavimą.

Nutukusių žmonių daugėja ir Lietuvoje. Aliarmą kelia vaikų gydytojai. Nutukimo problema Lietuvoje dar nėra tokio masto kaip JAV, tačiau jau gana ryški. Dėl metabolinio sindromo išsivysčiusios širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirčių priežastis Lietuvoje, Lietuvos kardiologai į pažeistas širdies kraujagysles įdeda dešimtadaliu daugiau stentų nei ES vidurkis.

– Tradiciniai lietuviški patiekalai – cepelinai su spirgučiais ir daug grietinės – ne į naudą?

– Ir tai prisideda. Taip pat ir saldumynai. Angliavandenių perteklius skatina II tipo diabeto išsivystymą ir metabolinio sindromo progresavimą. Dalis žmonių genetiškai blogiau toleruoja fruktozę. Jeigu suvartojama daug fruktozės arba vaisių cukraus (pvz., JAV „Coca-Cola“ dažniausiai saldinama kukurūzų sirupu (kuris turi apie 55 proc. fruktozės ir 45 proc. gliukozės), tai irgi skatina kepenų suriebėjimo vystymąsi.

– Medus geriau už cukrų?

– Medus yra pagardas. Jį galima naudoti kaip priedą, bet ne kaip pagrindinį maisto produktą dideliais kiekiais.

Metabolinio sindromo išsivystymui reikšmės turi genetiniai, gyvensenos ir aplinkos faktoriai, tarp jų – ir žarnyno mikrobiota.

– Kaip sumažinti metabolinį sindromą arba apskritai jo išvengti?

– Pirmiausia – dėmesys mitybai ir fiziniam aktyvumui. Tačiau jei yra atsiradę tokie metabolinio sindromo požymiai kaip pakilęs kraujospūdis, didesnė mažo tankio cholesterolio koncentracija, padidėjęs gliukozes kiekis kraujuje, juos turėtų koreguoti šeimos gydytojas, esant reikalui – kardiologai, endokrinologai. Tam šiuo metu yra sukurti efektyvūs vaistai. Manoma, kad kepenų suriebėjimo išsivystymui daug reikšmės turi ir žarnyno mikrobiota. LSMU Gastroenterologijos klinikoje atliekami tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų mikrobiotos įvairovė yra didesnė nei JAV gyventojų. Neseniai buvome atlikę palyginamąją studiją. Statistika rodo, kad ir kepenų suriebėjimo laipsnis Lietuvoje mažesnis nei tarp amerikiečių, nors metabolinio sindromo ir širdies bei kraujagyslių ligų dažnis yra gana didelis.

Mikrobiotos įvairovė priklauso nuo mitybos. Lietuvoje dar nėra tokio didelio susižavėjimo greituoju maistu kaip JAV, bet ir mes per daug vartojame sočiųjų riebalų. Reikėtų daugiau vartoti nesočiųjų riebalų – žuvies, augalinių riebalų ir mažiau gyvulinių.

– Kaip judėjimas veikia mikrobiotą? Tik tiek, kad greičiau juda žarnyno turinys?

– Kalbant apie metabolinį sindromą ir apie mikrobiotą, svarbu yra svorio korekcija ir fizinis aktyvumas: vaikščiojimas, bėgiojimas, plaukimas, šokiai ir kt. Visa tai teigiamai veikia energijos sunaudojimą. Nejudrus gyvenimo būdas, ilgas sėdėjimas skatina vidurių užkietėjimą ir svorio augimą. Kita vertus, fizinis aktyvumas keičia pačią žarnyno mikrobiotą. Mūsų mokslininkai kaip tik tyrė vieną ultramaratonų bėgiką. Jis ultramaratonų metu rinko mėginius. Pasirodė, kad didelio fizinio krūvio metu žarnyno mikrobiota pasikeičia. Padidėja bakterijų įvairovė. Padaugėja tokių, kurios naudoja fizinio krūvio metu raumenų išskiriamus laktatus. Žmogaus medžiagų apykaita prisitaiko prie esamų sąlygų. Mikrobiotos tyrimuose yra dar daug neatskleistų dalykų. Yra ir spekuliacijų. Pavyzdžiui, teigiama, kad probiotikai gali reikšmingai pakeisti mikrobiotą. Jie nesumažina kepenų suriebėjimo. Galbūt ateities probiotikai tą sugebės. Norint sumažinti kepenų suriebėjimą, reikia keisti gyvenimo būdą, o ne vartoti probiotikus.

– Maistas ir judėjimas. Suvalgius mėsainį ir nubėgus kelis ratus stadione poveikio neliks?

– Sunku tiksliai įvertinti. Fizinis aktyvumas, kurio dabar labai trūksta, yra vienas pagrindinių sveikatai palankių dalykų. Kaip ir subalansuota mityba. Tačiau fizinis aktyvumas turi būti ne vienkartinis, ne momentinis štangų kilnojimas iki išsekimo, paskui savaitę nieko neveikiant. Svarbu nuoseklumas. Paprastas, bet nuoseklus krūvis raumenų sistemai. Net ir dešimties minučių pasivaikščiojimas, bet kasdienis, turės teigiamą poveikį. Dar svarbu ir tempas.

– Per kiek laiko į teigiamą pusę mikrobiotą pakeistų kasdien vartojamas rūgpienis ir rauginti kopūstai?

– Tai individualu, kaip ir organizmo reakcija į konkrečius produktus. Jogurtuose be priedų, kefyre yra naudingų bakterijų, bet ne visi vienodai juos toleruoja. Rauginti kopūstai kai kuriems žmonėms gali pūsti vidurius. Pavyzdžiui, sergant dirgliosios žarnos sindromu juos valgyti reikia saikingai.

– Kokiu tempu keičiasi žarnyno mikroflora?

– Į sveikatai nepalankius dietos pakeitimus mikrobiota sureaguoja per kelias savaites. Atbulinis variantas trunka ilgiau ir vyksta sunkiau. Ypač jeigu nepalanki dieta ir įpročiai vyravo ilgą laiką. Organizmas jau būna pripratęs, adaptavęsi jo sistemos. Jeigu mamos mikrobiotos būklė buvo prasta, mažos įvairovės, tą gauna ir naujagimis. Visa šeima turi pradėti sveikai maitintis, būtinas ir psichologinis nusiteikimas. Sudėtingiausias dalykas yra motyvacija ir ryžtas tęsti.

– Kaip visa tai veikia stresas?

– Vienas iš nusiraminimo būdų – valgymas, užkandžiavimas. Tad stresas yra papildomas dirgiklis, papildomas trukdis. Keičiant gyvenimo būdą neretai reikalinga ir psichologo pagalba.

– Per kiek laiko pastebimas poveikis metaboliniam sindromui?

– Daugelis norėtų, kad būtų stebuklinga tabletė, kurią išgėrus susitvarkytų visos bėdos. Viskas yra gerokai sudėtingiau. Vis tik jeigu lauksime ir vis atidėliosime pokyčius, nekeisime įpročių, kuo toliau, tuo daugiau pastangų ir jėgų reikės teigiamiems rezultatams pasiekti. Lietuvių polinkis sodininkauti, daržininkauti labai naudingas. Ir senieji konservavimo įpročiai prisideda prie sveikesnės žarnyno mikriobiotos ir kepenų sveikatos.

– Gal kažką teigiamo įžvelgiate ir Lietuvoje populiarėjančiose mitybos madose?

– Vegetarizmas, veganizmas – sveikatos požiūriu nėra geresnės už Viduržemio dietą. Madingos dietos neišsprendžia problemų, o kraštutinumai kenkia sveikatai.

– O kaip žarnyno mikrobiotą, kepenis, medžiagų apykaitą veikia protarpinis badavimas?

– Gerai, jeigu jis nėra ekstremalus. Ne veltui jį rekomenduoja įvairios religijos. Susilaikymas vieną dieną per savaitę yra geras dalykas. Ne visiškas badavimas, o tik mažesnis kalorijų kiekis. Tai gali padėti reguliuoti svorį. Aišku, 20 val. badavimo kai kuriems žmonėms gali sukelti priešingą reakciją – persivalgymą, tad svoris tik didės, todėl ir akcentuojamas mažesnis kalorijų kiekis, o ne visiškas badavimas.

Metabolinis sindromas

Metabolinio sindromo kriterijai:

* vyrų liemens apimtis – didesnė nei 102 cm, moterų – 88 cm;

* serumo trigliceridai: viršija 1,7 mmol/l;

* didelio tankio lipoproteinų cholesterolis: vyrų < 1,03 mmol/l, moterų < 1,29 mmol/l;

* arterinis kraujospūdis: sistolinis viršija 130 mmHg arba diastolinis viršija 85 mmHg, arba pacientas vartoja spaudimą mažinančius vaistus;

* gliukozės koncentracija kraujo plazmoje nevalgius didesnė nei 5,6 mmol/l arba diagnozuotas II tipo diabetas.

Metabolinis sindromas diagnozuojamas, kai nustatomi trys ar daugiau kriterijų (vaistų vartojimas patvirtina, kad kriterijus yra).

Siekis:

• sumažinti liemens apimtį moterims – iki 80 cm;

• vyrams – iki 94 cm;

• pasiekti KMI (kūno masės indeksas) iki 25.