Buvusi narkomanė tapo psichologe. Taip kardinaliai pakeisti savo gyvenimą moterį privertė diagnozė – žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV).

Atkalbinėjo nuo gimdymo

16 metų – būtent tiek laiko Tatjana Žuravliova yra užsikrėtusi ŽIV. Liga ją privertė gerokai pakoreguoti savo gyvenimą.

Savo patirtimi pasidalyti į Klaipėdą iš Kaliningrado atvykusi T.Žuravliova pasakojo, jog pirmą kartą narkotikų pabandė būdama 14-kos. Daugiau nei po dešimtmečio moteris sužinojo užsikrėtusi ŽIV.

Būdama 28 metų Tatjana kvaišalų atsisakė. Dar po ketverių metų jos laukė staigmena. Moteris pastojo, nors kiek anksčiau gydytojų verdiktas buvo negailestingas – ji niekada negalės turėti vaikų.

Tačiau vaiko laukimas nebuvo lengvas. Tatjana jautė didžiulį aplinkinių spaudimą. Kadangi moteris jau aštuonerius metus sirgo ŽIV, gydytojai siūlė atsisakyti minties gimdyti.

Medikai apeliavo ir į vyresnį gimdyvės amžių. Moteriai tuomet buvo 32-eji.

„Daktare, tik pasakykite, ką turėčiau padaryti, kad sumažinčiau riziką užkrėsti vaiką“, – prieštaravimus atrėmė ji.

Kol moteris pasakojo savo ligos istoriją, priglaudusi ausį prie durų mamos klausėsi Tatjanos septynmetė dukra.

Mergaitė nežino, kad mama serga daugeliui siaubą keliančia liga. Nors Tatjana įtaria, jog dukrai seniai nebėra paslaptis mamos diagnozė.

Dveji metai nerimo

Po cezario pjūvio Tatjanai gimė sveika, 3,600 kg svėrusi dukra. Tad ji sveikos dukros gimimą iki šiol vadina didžiausiu Dievo stebuklu.

Nuo pirmos gimimo dienos mergytei profilaktiškai buvo skiriami antivirusiniai vaistai. Dvejus metus dukros sveikata buvo stebima tarsi pro didinamąjį stiklą.

Tatjana neslepia, jog šis laikas jai buvo vienas sunkiausių – baiminosi, kad dukros ŽIV testas gali būti teigiamas. Būgštavimai nepasitvirtino.

„Tokių moterų kaip aš – daug“, – patikino T.Žuravliova.

Gimtajame mieste Tatjana slepia savo veidą, baimindamasi, kad žmonių neapykanta gali atsisukti prieš jos dukrą.

Viešnia pasakojo, kad Kaliningrade ŽIV infekuotos moterys linkusios slėpti diagnozę dėl patiriamos diskriminacijos. Medikams jos aiškina, kad nesilaukia, o nuo akušerių-ginekologų nuslepia apie ŽIV. Kitos nutyli ir apie kvaišalų vartojimą.

Pasak T.Žuravliovos, neigiamas aplinkinių požiūris skatina slėpti diagnozę ir neieškoti pagalbos – tokia situacija sveikiesiems didina riziką užsikrėsti pavojinga infekcija.

Dabar studijuojanti psichologiją T.Žuravliova padeda tokiems kaip ji – konsultuoja bei skaito paskaitas ŽIV užsikrėtusioms moterims, lanko jas kalėjimuose. Ji taip pat pastebi, kad daugėja moterų, kurioms diagnozė ŽIV nebėra kliūtis gimdyti.

Per patikrą – nauji atvejai

Lietuvoje taip pat atsiranda vis daugiau ŽIV infekuotų moterų, kurios ryžtasi gimdyti. Tačiau specialistų pastebėjimu, jų nėra tiek daug, kiek kaimyninėse valstybėse.

Manoma, kad daliai infekuotų moterų ši diagnozė tiesiog nėra nustatyta.

Prieš porą metų Lietuvoje būsimoms mamoms įvesta privaloma patikra dėl ŽIV. Per nėštumą jos tikrinamos du kartus.

Kaip pastebi Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento Nėštumo patologijos skyriaus vedėjas Vytautas Rauba, privaloma patikra padėjo išaiškinti nemažai naujų ligos atvejų, nors kai kurios moterys net neįtarė esančios šio viruso nešiotojos.

Gydytojas priminė, kad ŽIV serganti moteris rizikuoja šia liga užkrėsti ir naujagimį. Didžiausia – apie 65 proc. – tikimybė užkrėsti kyla gimdymo metu, apie 25 proc. – natūraliai maitinant kūdikį.

Būtent dėl šios priežasties sergančioms ŽIV moterims atliekamas cezario pjūvis, o gimus vaikui skiriamas profilaktinis gydymas. Tokioms motinoms nepatariama naujagimių maitinti krūtimi.

Klaipėdoje per metus gimdo viena ar dvi ŽIV infekuotos moterys. Būtent uostamiestyje auga vienas iš dviejų ŽIV infekuotų vaikų, kuriam motina šią ligą perdavė dar įsčiose. Lietuvoje žinomi du tokie naujagimiai.