Naujasis švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tikina, kad Vyriausybės programoje numatytiems pokyčiams švietimo sistemoje pinigų nepritrūks, o atlyginimai mokytojams ir dėstytojams toliau bus didinami. Tiesa, ne tiek, kiek buvo žadėta esant ekonominiam pakilimui. Sunkmečiu ministras kol kas žada rasti lėšų ir mokyklų bei studentų bendrabučiams renovuoti.

Vyriausybės programoje gausybė pažadų mokytojams - leidimas išeiti į pensiją atidirbus 25 metus, atlyginimų didinimas, mokamos ilgalaikės kvalifikacijos tobulinimo atostogos. Visgi dar net nepatvirtinus Vyriausybės, prašnekta, kad sunkmetis tik patuštins sistemos kišenes. Ar įvykdyti pažadus nepritrūksite lėšų?

Pradėkime nuo atlyginimų pedagogams. Jau šiais metais įvyko esminis lūžis kalbant apie pedagogų atlyginimų sutvarkymą.

Atlyginimas jiems didėjo daugiau nei 40 proc. Po paskutinės padidinimo bangos rugsėjo mėnesį, mūsų skaičiavimais, jau dabar mokytojų atlyginimai viršija vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje. Nuosekliai, galbūt ne tokiais tempais kaip buvo anonsuota prie ekonominio pakilimo, bet atlyginimai bus didinami ir toliau.

Nuo sausio pedagogų atlyginimai turėtų didėti 10 proc. Tai - tikrai išskirtinė situacija. Daugelyje kitų sričių padidėjimai yra gerokai mažesni, kai kur didinimo išvis nebus arba galimas mažėjimas.

Kalbant apie galimybę anksčiau išeiti į pensiją arba ilgalaikes kūrybines atostogas, tai - ilgalaikiai tikslai. Pirma, šiuo metu trūksta apie 1,5 tūkst. mokytojų, tad negalime sakyti, kad dar kažkokią dalį jų mes ketiname anksčiau išleisti į užtarnautą poilsį - tai būtų nekorektiška. Tokio signalo ir nesiunčiame.

Taip pat puikiai suvokiame, kad ir dabar nemaža dalis vyresnio amžiaus mokytojų iš esmės laiko sistemą, todėl tai yra perspektyvos klausimas. Labai svarbu pertvarkyti visą mokytojų rengimo sistemą, stiprinti mokytojo prestižą, kad atsirastų daugiau motyvuotų, jaunų žmonių, norinčių dirbti mokytojais.

Kokį atlyginimą šiandien gauna žemiausios kvalifikacijos mokytojas?

Jis gali skirtis, bet, mano žiniomis, siekia 2 tūkst. Lt neatskaičiavus mokesčių. Lyginant su tuo, kas buvo prieš metus ar dvejus, tai jau žingsnis į priekį.

Žvelgiant į kitus metus, dar spręsime, kokioms mokytojų grupėms ir kokiu laipsniu bus didinami atlyginimai. Dėl to dar vyksta derybos su mokytojams atstovaujančiomis organizacijomis. Manau, kad būsimi atlyginimų didinimai neturėtų nuskriausti ir jaunų mokytojų.

Keliose Lietuvos mokyklose yra vykdomi valdymo struktūros tobulinimo ir mokytojų atlyginimų eksperimentai. Kokie šių eksperimentų rezultatai ir kaip po atliktų tyrimų gali keistis mokyklų darbas?

Pradėti eksperimentai atitinka ir naujos Vyriausybės užsibrėžtus tikslus - norą stiprinti mokyklų savarankiškumą, daugiau teisių suteikti pačioms mokyklų bendruomenėms, pradedant ūkiniais ir finansiniais klausimus, baigiant savo vidaus darbo organizavimu.

Tai tikrai duotų teigiamų rezultatų visoje švietimo sistemoje, o ne tik 8 ar 10 mokyklų, kur tokie eksperimentai vykdomi.

Mano pirmas žingsnis pradėjus dirbti švietimo ministru - nereikalingų dokumentų atsisakymas, o tai siejasi ir su vykdomu eksperimentu.

Kokių naujovių atneš naujosios bendrojo ugdymo programos, kurias daugelis mokyklų pradės naudoti nuo kitų mokslo metų?

Bendriausias dalykas - visi suvokiame, kad ugdymo procese palaipsniui turėtų būti atsisakoma kalimo kultūros. Vienas iš naujesnių dalykų - ugdymo turiniui daugiau įtakos turės pačios švietimo įstaigos. Juk ne pamokų kiekybė ar krūviai lemia kokybę, veikiau - priešingai.

Kitų šalių lyginamoji analizė tai liudija. Yra konkretūs tikslai, o šią minutę negalėčiau pasakyti, kokia bus metodologija. Tai bus sistemoje dalyvaujančiųjų pasirinkimas: ar pereiti nuo reikalavimų atsiminti pavardę, datą, formulę prie to, kaip kūrybiškiau naudotis informacija, žiniomis.

Šie pokyčiai neįvyks iš karto, nebus ir greitų rezultatų, bet tikiuosi, kad palaipsniui programos atspindės stipresnės asmenybės ugdymo, o ne daug nereikalingos informacijos suteikimo jaunam žmogui tradiciją.

Universitetų vadovai baiminasi, kad pirmąją 2009 m. sausio mėnesio dalį teks gyventi bado dieta, nes vėluoja valstybės atsiskaitymai, o mokslo metų pradžioje nebuvo leista rinkti studijų įmokų. Kas kaltas dėl susidariusios situacijos ir kokių išeičių ieškoma?

Pirmiausiai norėčiau pasakyti, kad šiandien už mokslą universitetuose ir kolegijose moka maždaug pusė studentų, o galbūt net šiek tiek daugiau, todėl sakyti, kad nėra renkamos įmokos, yra neteisinga - tik dalis studentų nemoka įmokų.

Mes dar iki rinkimų laikėmės pozicijos, kad po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo studentų apmokestinimas atgaline data yra prieštaraujantis studentų teisėtiems lūkesčiams, todėl Seimas priėmė pataisas, kad gero studento samprata būtų taikoma į priekį. Taip susidarė dviejų trijų mėnesių nelengvas laikotarpis universitetams.

Baigusi darbą ankstesnė Vyriausybė dalį lėšų kompensavo, bet jos yra nepakankamos. Tikiuosi, kad artimiausiu metu susėdę prie derybų stalo rasime sprendimą su aukštųjų mokyklų vadovais.

Situacija ne tik aukštosiose mokyklose yra pakankamai įtempta. Biudžeto vykdymas tikrai vėluoja, atsilieka nebe dešimtis, jau net nebe šimtais milijonų, todėl tai nėra išskirtinė situacija.

Šia minutę galiu pasakyti tiek, kad Vyriausybėje vyksta intensyvūs pasirengimo darbai ruošiant patikslintą kitų metų biudžetą. Be abejo, klausimą dėl trūkstamą lėšų kiekio kelsiu Vyriausybėje ir mes apie tai kalbėsimės.

Tikiuosi išgirsti iš universitetų atstovų konkrečius skaičius, kokio dydžio sumų trūksta.

Žadate skatinti universitetų susijungimą, tam galėtų būti skirta 150 mln. Lt lėšų iš ES fondų. Ar jau esate girdėjęs pageidavimų jungtis? Kurioms aukštosioms mokykloms derėtų suvienyti pajėgas?

Vyriausybės programoje yra atvirai įvardinama, kad skatinsime mokslinio potencialo suvienijimą, siekiant kokybinių pokyčių mokslo ir studijų sistemoje, tačiau Lietuva laisvas kraštas, todėl ne mums reikėtų nurodinėti, kokie universitetai turėtų jungtis.

Tikimės, kad šis procesas prasidės iš apačios. Tai bus aiškus signalas akademinėms bendruomenėms nebijoti iššūkių.

Žinau, kad Vilniuje ir Kaune pokalbiai tarp universitetų rektorių ir Senatų jau yra prasidėję. Šalia galimybės skirti papildomų lėšų, įgyvendinus aukštojo mokslo sisteminę pertvarką, universitetai turės konkuruoti dėl studentų ir didesnio finansavimo, manau, kad iš to išplauks ir jų apsisprendimas - daryti tai pavieniui ar su kitais.

Po sunkiai pasiektų susitarimų su mokytojais, šiais metais vėl kalbama, kad jiems duotų pažadų vykdymui bus pritrūkta pinigų. Sukilti žada ir dėstytojai. Kaip spręsite jų keliamas problemas?

Kitais metais universitetų ir aukštųjų mokyklų dėstytojams atlyginimai didės. Vėlgi ne tiek, kiek buvo žadėta, bet didės. Kartu per reformą, valstybės remiamų paskolų sistemą, leisim universitetams pritraukti daugiau lėšų. Tą mes esame pasiruošę aiškinti ir dėstytojų bendruomenei, bet tikimės, kad iki tokių priemonių klausimas neprieis.

Apgriuvusių studentų bendrabučių renovacijai skirtos lėšos buvo atiduotos mokytojų atlyginimų didinimui. Kada vėl suplanuota skirti lėšų studentų gyvenimo sąlygoms gerinti?

Kitais metais yra planuojama skirti 13 mln. Lt bendrabučių atnaujinimo programos įgyvendinimui. Tai yra bendros lėšos, todėl su jomis kalnų nenuversi. Mūsų studijų reformos siekiamybė - ateityje suteikti universitetams galimybę pritraukti investicijas, leisti laisviau disponuoti jų turtu. Bendrabučių renovacijos klausimus būtų galima spręsti pritraukiant privatų kapitalą.

Kalbant apie vidurines mokyklas, kitais metais bus visiškai renovuojamos 48 bendrojo lavinimo įstaigos, bus tęsiamas pradėtas dar 110 mokyklų renovavimas.