Aplinkosaugininkai skambina pavojaus varpais - Europos klimatas šiltėja greičiau nei kitų pasaulio žemynų. Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos Viduržemio jūros regionas taps dar sausringesnis, o šiaurę dažniau merks lietūs.

Dėl globalinio atšilimo didžiausias pavojus kyla Europos kalnams, jūrų pakrantėms, Viduržemio jūros šalims ir Arkties regionui. Tokios išvados pateikiamos Europos aplinkos agentūros ataskaitoje.

Pasak jos, vidutinė oro temperatūra visame pasaulyje padidėjo beveik 0,8, o Europoje - 1 laipsniu.

Ataskaitoje teigiama, kad remiantis naujomis klimato tendencijomis, šiaurės Europoje šį šimtmetį dažniau lis, tuo metu vis didesni Viduržemio regiono plotai gali virsti dykumomis. Manoma, kad dideli karščiai, Europą užklupę 2003 metais ir pražudę 70 tūkst. žmonių, ateityje bus dažnesni.

Dėl šylančio klimato nuo 1850 metų išnyko du trečdaliai Alpių kalnų ledynų. Kylantis jūrų vandens lygis kelia grėsmę pakrantėms, kai kurios žuvų rūšys per 40 pastarųjų metų apie tūkstantį kilometrų pasitraukė į šiaurę.

Skaičiuojama, kad iki 2100 metų vandens lygis jūrose pakils nuo 18 iki 59 cm ir kils dar kelis šimtmečius, jei Grenlandijos ir Antarktidos ledynai toliau tirps. Dėl pakilusio vandens lygio Europoje 4 mln. žmonių - nuo Baltijos iki Graikijos - gresia potvyniai, kurie gali pridaryti žalos už 2 trilijonus eurų.

Pasaulio šalių vyriausybės iki 2009 metų pabaigos turėtų susitarti dėl bendrų kovos su klimato kaita veiksmų. Tačiau finansų krizė ir ekonominis nuosmukis gali sumažinti norą investuoti į aplinkosaugos projektus milijardines sumas.