Trijų vaikų mama Daina Bosas vairuoja jau 15 metų. Daina yra iš tų moterų, kurios neįsivaizduoja gyvenimo be vairavimo ir automobilio. Nors ir labai drąsiai vairuojanti, Daina nėra linkusi važiuoti greitai ir visokios avantiūros – ne jai. 

Beveik visą laiką savo vaikams skirianti Daina laisvalaikiu sportuoja. 

Dėkojame Dainai, sutikusiai pasidalyti savo vairavimo patirtimi ne tik Lietuvoje, bet ir kai gyveno Danijoje. Be to, automobilis, su kuriuo Daina mums pozavo, gimus dukrelei Magdalenai Urtei, pasirodė netinkamas vaikams vežioti ,ir ji svarsto apie jo pakeitimą.  

Lietuvos vairuotojams Daina linki kultūros, pakantumo ir drausmės.  

Trumpai apie pašnekovę

• Vairavimo stažas – 15 metų
• Vairuojamas automobilis – "Audi R8"
• Vairavimo būdas – prie vairo jaučiasi drąsiai, bet vairuodama yra rami
• Eismo įvykių skaičius – labai nedideli
• Svajonių automobilis – automobilis nėra tas gyvenimo džiaugsmas, apie kurį ji svajotų
• jei kažkas atrodo verta dėmesio ir gali įsigyti – tiesiog įsigyja, o jei pamato kokį nors gražų automobilį – tiesiog pasigroži

Kaip jaučiatės prie vairo?

Prie vairo jaučiuosi pakankamai drąsiai, manau, kad vairuoju pakankamai gerai. Ir iš vyriškos pusės tai girdėjau. Tačiau prie vairo esu rami. Nesu linkusi važiuoti greitai ir visokios avantiūros – ne man. Tikrai neįsivaizduoju, ką daryčiau be automobilio, vairuoti tenka tikrai daug. Aš net neįsivaizduoju savęs nevairuojančios. Manau, kad nevairuojančios moterys – ir vyrams labai didelė našta.

Kaip apibūdintumėte vairavimo kultūrą Lietuvoje? Ar kelyje jaučiatės saugi?

Apibūdinčiau, kaip siaubingą. Dešimt metų gyvenau Danijoje, pastebejau,  kad kultūrų skirtumas (ne tik vairavime) - labai didelis. Net ir lyginant su kitomis užsienio šalimis, Lietuvoje vairavimo kultūra labai prasta. Kartais būna situacijų, kai per klaida atsirandi ne toje juostoje, vairuotojai net specialiai padidina greitį arba privažiuoja prie pat kito automobilio, kad tik neužleistų, man tai atrodo tikrai juokinga ir žema. Dar kvailiau, kai stengiasi už lango kažką pagrūmoti.

Tačiau pastebėjau tokią tendenciją, kad  prabangesnių automobilių vairuotojai mandagesni, nei vos važiuojančių senu automobiliu, pastarųjų vairuotojams atrodo, kad jie kelyje vieni.  

Danija man pavyzdinė šalis, čia automobilius išlaikyti brangu, del didelių mokesčių, todėl jie ne visiems prieinami ir vairuotojo pažymėjimus igyję jaunuoliai, iš karto prie automobilio vairo nesėda. Dauguma jų važinėja dviračiais. Todėl ir vairuotojai ten brandesni. Be to, man sunkiai suvokiamas mūsų vairuotoju pyktis, jei koks mokinukas „užgęsta“ prie šviesoforo. Labai jau greitai pamiršta, kad ir patys kažkada buvo pradedantieji vairuotojai. Taip jau kažkur skuba, kad net purslodami pravažiuoja pro tą vargšelį, kuris ir taip prakaituodamas lindi savo mašinoje. Trūksta pakantumo.  

Ar esate sulaukusi pagalbos kelyje? Nebuvau patekusi į tokią situaciją, kad būtų reikėję pagalbos, bet jei taip ir nutiktų, visuomet turėčiau į ką kreiptis.  

Esate vairuojanti mama. Kaip rūpinatės vaikų saugumu automobilyje? Visada rūpinuosi vaikų saugumu automobilyje. Danijoje, kur gyvenau dešimt metų, ypatingai  griežtas dėmesys skiriamas saugiam vaikų vežimui – automobilio kėdutė yra būtina ir negali būti kitaip. Pastebėjau, kad Danijoje žmonės pripratę paisyti kelių eismo taisyklių. Ir dabar vaikų saugumas man labai svarbus. Paaiškėjo, kad dabartinis mano automobilis nėra patogus vaikams vežioti, apsisprendėme su šiuo gražiu automobiliu dėl vaikų saugumo atsisveikinti.   
Koks kelyje patirtas eismo įvykis labiausiai įsiminė?

Atmenu vieną įvykį, kuris buvo labai kvailas, o dabar atrodo net juokingas. Tai buvo pirmas mano vairavimo mėnuo, gavus vairuotojo pažymėjimą. Išvažinėjau vėžlišku greičiu – 20 km/h iš mokyklos kiemo Danijoje ir nežinau, kas man nutiko – galbūt tiesiog trūko patirties, – bet sugebėjau įvažiuoti į statomą automobilį. Tiesiog vietoj stabdžio paspaudžiau greičio pedalą. Tai toks mano pats kvailiausias nutikimas. Dabar juokinga, o tada buvo daug ašarų ir baimės, pirmoji avarija, nors kokia ten avarija... 

Kodėl vairuojate būtent tokį automobilį?

Šį automobilį pasirinkau tik dėl grožio. Kaip sakoma, „meilė iš pirmo žvilgsnio“. Su vyru buvome Ženevos automobilių parodoje, automobilis buvo labai įspūdingas, o aš dar pajuokavau: „Na, aš išsirinkau šitą!“ Šis automobilis iš tiesų įspūdingas, tikrai nesitikėjau tokio turėti. O šis mano pajuokavimas išaugo į rimtą pirkinį. „R8” techninės savybės puikios. Šiuo metu tai vienintelis toks automobilis Lietuvoje. Bet kaip tik dėl to, kad pasikeitė šeiminė padėtis – atsirado daugiau mažų vaikų, – tiesiog reikia mąstyti racionaliai, negali pastoviai džiaugtis juo kaip gražiu žaisliuku, todėl svarstau jį keisti. Skauda širdį, ir abejonių kyla, nors pasirinkimas paprastas: arba jį pastatyti, arba keisti.

Ar išmanote apie automobilius?

Ne, neišmanau, žinau tik, kaip įsipilti kuro, ir viskas. O jei kas nors barška, negirdžiu, nes klausausi muzikos.

Kas Jums svarbu automobilyje?

Patogumas, išvaizda. Techninės galimybės – trečiaeilis dalykas, tai gal svarbiau vyrams. Man AG nesvarbu.

Ką visada vežiojatės savo automobilyje?

Įkroviklį, geriamojo vandens, kramtomosios gumos (šypsosi).

Ko palinkėtumėte Lietuvos vairuotojams?

Ko gero, palinkėčiau, kaip ir visos kitos pašnekovės – kultūros, pakantumo, prisiminti, kad nė vienas negimė mokėdamas vairuoti. Elementarios kultūros, ir avarijų būtų mažiau, be to, ir drausmės, nes paskutiniuoju metu tai, kas vyksta gatvėse, priverčia susigūžti į kamuoliuką.