Su savo augintiniais keliauti norintiems gyvūnų mylėtojams tenka pakratyti pinigines. Už į kelionę pasiimtą šuniuką šeimininkai kartais turi mokėti dvigubai daugiau nei už save, rašo dienraštis „Klaipėda".

Perkelia ir arklius

Labiausiai bilieto šeimininkui ir jo augintiniui kaina skiriasi keliantis keltu į Smiltynę. Už mažą gyvūną - šunį, katę - gyvūnų mylėtojams tenka mokėti 5, didelį - arklį, karvę - 10 litų į abi puses. Augintinio šeimininkui bilietas tekainuoja 2 litus.

Įmonės Smiltynės perkėla vyriausioji finansininkė Ilona Belašova negalėjo paaiškinti, kodėl toks skirtumas tarp bilieto kainos gyvūnui ir žmogui.

„Šuo yra šuo. Ministerija nustatė tokią kainą, ir tiek. Paprašyti nupirkti bilietą savo augintiniui žmonės nesipiktina. Sumoka, kiek reikia ", - tvirtino I.Belašova.

Dažniausiai keleiviai į Smiltynę keliasi su šunimis. Per metus šių pergabenama apie du tūkstančius. Pasitaiko, kad keliami ir arkliai. Šiemet jų perkelta 24.

Taisyklių, kuriomis vadovaujantis reikėtų kelti gyvūnus, nėra.

„Visiems žinoma, jog šuo turi būti su pavadžiu. Dideli gyvūnai keliami automobiliams skirtu keltu. Dažniausiai tai daroma rytą, kai nėra spūsties. Arklį turi laikyti du žmonės. Šeimininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnas nepriterš, nepradės lakstyti", - pabrėžė finansininkė.

I.Belašovos teigimu, keleiviai dažniausiai nesipiktina kartu su jais keliaujančiais gyvūnais.

Šuo traukinyje - bagažas

Sumokėti papildomą mokestį už naminius gyvūnus tenka ir keliaujant traukiniu. Važiuojant pirmos ar antros klasės vagonu už mažą šunį reikia mokėti kaip už 10 kilogramų lydimojo bagažo, už didelį - kaip už 20 kilogramų bagažo.

Už šuns kelionę greituoju traukiniu Klaipėda-Vilnius šeimininkas papildomai turi pakloti beveik 19 litų, paprastu - Klaipėda-Šiauliai - beveik 9 litus. Žmogui išvyka į sostinę atsieina beveik 42 litus. Mažus gyvūnus, įsidėjus į krepšį, paprastuose traukiniuose galima vežti nemokamai.

Įmonės „Lietuvos geležinkeliai" Klaipėdos filialo vyriausioji pardavimų agentė Nijolė Kybartienė pasakojo, jog dažniausiai šunis vežasi vyresnio amžiaus žmonės.

Vežant šunį traukiniu šeimininkas turėtų jam uždėti antsnukį, laikyti augintinį už pavadėlio. Taip pat šeimininkas privalo turėti pažymą, kad gyvūnas yra paskiepytas, sveikas.

N.Kybartienė tvirtino, jog šunims atskirų vietų traukinyje nėra. Jie važiuoja kartu su šeimininku keleiviams skirtoje patalpoje.

„Dėl to problemų nekyla. Daugiausiai šunis vežasi asmenys, keliaujantys kartu su šeimomis. Jie išsiperka kupė ir kiti keleiviai nepatogumų nepatiria", - dėstė finansininkė.

N.Kybartienė pabrėžė, jog nėra pasitaikę, kad keleivis vežtųsi kokį nors egzotišką gyvūną.

„Neįsivaizduoju, kaip reikėtų pergabenti kobrą ar krokodilą. Toks gyvūnas turėtų būti laikomas tvirtame narve, o augintinio šeimininkas turėtų išsipirkti kupė, nes ne kiekvienas norėtų važiuoti tokioje draugijoje. Papildomas mokestis būtų skaičiuojamas pagal svorį", - sakė ji.

Autobusai veža nemokamai

Nemokamai su naminiais augintiniais šeimininkai gali keliauti tolimojo susisiekimo autobusais. Vienintelis reikalavimas - jie turi būti narveliuose, krepšiuose ar pintinėse. Tokia pat tvarka miesto viešajame transporte. Svarbu, kad gyvūnas neužimtų atskiros sėdimos ar stovimos vietos.

Klaipėdos autobusų parko direktorė Jelizaveta Daugininkienė negalėjo pasakyti, kiek pervežama naminių gyvūnų. Anot jos, tokių duomenų neregistruojama. Daugiausiai žmonės su jais keliauja į sodus.

„Atskiro mokesčio nėra. Keleivis savo augintiniui bilietą turi nupirkti nebent tuo atveju, kai nori užimti atskirą vietą, o autobusas perpildytas. Konfliktų dėl gyvūnų nepasitaiko. Tačiau vairuotojas turi teisę neįleisti į autobusą keleivio, kurio šuo nėra krepšyje ar narvelyje. Ne kiekvienam keleiviui patinka, kai šalia yra šuo be antsnukio. Todėl jį užmauti privalu. Paprastai gyvūnų augintojai paiso taisyklių", - pasakojo J.Daugininkienė.

Lėktuve - su kiaulyte

Griežčiausia tvarka, keliaujant su gyvūnais, - lėktuve. Prieš ruošdamasis tokiai išvykai, šeimininkas pirmiausiai turi išsiaiškinti, ar skrydžių bendrovė leidžia vežtis gyvūną, nes tokią paslaugą teikia ne visi.

Gyvūnai lėktuvu gabenami trimis būdais - kaip krovinys, salone, jei neviršija aštuonių kilogramų svorio su narvu, ir kaip registruotas bagažas, kai svoris viršija aštuonis kilogramus.

Lėktuvo salone galima vežti kates ir šunis, kaip registruotą bagažą - žiurkėnus, kiaulytes, paukščius, audines, šinšilas, Gvinėjos kiaulytes. Šunį, skirtą lydėti keleivį su regos ar klausos negalia, leidžiama gabenti lėktuvo salone arba kaip registruotą bagažą.

Aviakompanija „flyLaL", gabenanti ir gyvūnus, yra numačiusi sąlygas, kurių turi laikytis augintinio šeimininkas. Įsigydamas bilietą keleivis privalo informuoti įmonę apie gyvūną ir gauti sutikimą.

Šeimininkas privalo užtikrinti, kad augintinis būtų patalpintas į specialius, tokiam pervežimui tinkamus, narvus, konteinerius. Šie turi būti tvirti, neperkandami, turėti pakankamai skylių gyvūnui kvėpuoti, jų dugnas turi būti nepralaidus vandeniui. Dydis turi leisti gyvūnui stovėti, gulėti natūralioje padėtyje, pasisukti. Konteineris turi turėti rankenas ir lipduką su nurodyta informacija apie savininką.

Prieš kelionę šeimininkas turi pasirūpinti gyvūno sveikatos ir skiepijimo pažymėjimais, leidimais įvežti į vieną ar kitą šalį. Naminius gyvūnus galima gabenti ne į visas šalis, pavyzdžiui, į Jungtinę Karalystę, Airiją.

Gabenant gyvūną kaip bagažą keleivis turi sumokėti bagažo viršsvoriui taikomą mokestį. Šunys vedliai, lydintys keleivius su negalia, vežami nemokamai. Už gyvūno vežimą salone įmonėje „flyLaL" taikomas 164 litų mokestis, bagažo skyriuje - 199 litų. Nemokamo bagažo vežimo norma netaikoma.

Atgabeno ir ryklius

Aviakompanijos „flyLAL" Krovinių skyriaus vadovė Lina Rutkauskienė tvirtino, jog dažniausiai iš gyvūnų lėktuvais gabenami šunys ir katės, tačiau yra buvę ir įdomesnių atvejų.

„flyLAL" lėktuvu teko gabenti nedidelius vėžliukus, kurių buvo 200 kilogramų. Į Lietuvą specialiose vandens talpose atskrido ir trys rykliai. Jie turėjo tiek erdvės, kad nuolat plaukiojo, nes priešingu atveju jiems būtų pritrūkę oro. Iš Amsterdamo atgabenta ir 180 kilogramų įvairaus dydžio papūgų.

„Skraidinamiems gyvūnams bagažo skyriuje yra palaikoma reikiama temperatūra, jie skraidinami narvuose su maistu ir vandeniu. Oro uostuose yra įrengti specialūs gyvūnų gabenimo kambariai, kuriuose augintiniai laukia savo šeimininkų", - pasakojo L.Rutkauskienė.

Anot vadovės, skrendant lėktuvu, atskirtiems nuo šeimininko augintiniams reikia ištverti vos keletą valandų, todėl vis dažniau atostogų į svečias šalis skrenda ne tik keliautojai, bet ir jų augintiniai.