Pereiti į pagrindinį turinį

Panevėžyje maršrutiniai taksi – jau istorija

Panevėžyje maršrutiniai taksi – jau istorija
Panevėžyje maršrutiniai taksi – jau istorija / "Sekundės" nuotr.

Privačių vežėjų ir Panevėžio savivaldybės kare moralė nebegalioja. Vos vieno balso persvara miesto Taryba nusprendė su privačiais vežėjais nebepratęsti rugsėjo 1-ąją pasibaigusių sutarčių.

Autobusų parkui konkurentus nuo kelio nušlavė ranką prieš vežėjus pakėlęs įmonėje technikos vadybininku dirbantis „tvarkietis“ Kastytis Vainauskas.

Už borto nublokštų maršrutinių taksi įmonių savininkams toks politiko akibrokštas neprasprūdo pro akis. Vežėjai nusiteikę skųstis Vyriausybės atstovui Panevėžio apskrityje.

Kad „tvarkietis“ peržengė ribas, po posėdžio tarpusavyje aptarinėjo ir patys Tarybos nariai. Juolab kad dar prieš balsavimą vicemerė Gema Umbrasienė paragino kolegas pagalvoti, ar kai kuriems nevertėtų nusišalinti.

Ažiotažą sukėlęs „auksinio“ balso savininkas Kastytis Vainauskas po posėdžio demonstravo olimpinę ramybę. Politikas ginasi viešųjų ir privačių interesų nesupainiojęs.

„Ar jūs matėte, kad Tarybos sprendime būtų minimas Autobusų parkas? Aš savo įmonės neturiu, keleivių pervežimais neužsiimu“, – pareiškė politikas.

Anot K.Vainausko, Autobusų parko ir maršrutinių taksi negalima vertinti kaip konkurentų, neva tą paskelbęs ir teismas.

„Jei ieškotume, prie ko prikibti, parko konkurentais būtų galima vadinti ir taksi, ir dviračius, o daugiabutyje gyvenantys Tarybos nariai negalėtų balsuoti už šilumos kainas, nes yra suinteresuoti mokėti mažiau“, – versijas kėlė „tvarkietis“.

Psichologinė pagalba – iš Darbo biržos

Nors nuo rugsėjo 1-osios be darbo likę privatūs vežėjai dar buvo maitinami viltimi, kad Taryba bent metams pratęs laikinąsias sutartis, po posėdžio pasigirdo kalbų, jog tokiu būdu politikai tik stengėsi vilkinti laiką.

Atrodo, kad valdantieji, žinodami, kuo baigsis balsavimas, pasistengė užbėgti įvykiams už akių į posėdį pasikvietę Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoją Audronę Biguzienę.

Vilčių, kad sutartys bus pratęstos ir nedarbo pavyks išvengti, turintiems vežėjams prieš lemiamo klausimo svarstymą teko išklausyti tarsi  specialiai jiems paruoštų optimistinių Darbo biržos atstovės prognozių apie 0,8 proc. mieste kritusį nedarbo lygį ir daugiau atsirandančių laisvų darbo vietų.

Tačiau vos po pusvalandžio verslininkai jau žinojo, kad bedarbių mieste padaugės mažiausiai dar keturiomis dešimtimis.

„Aš tik šiandien atleidau darbuotoją. Iki šiol laukėme Tarybos posėdžio, įmonės žmonių neatleidinėjo, tik nemokamas atostogas suteikinėjo. Dabar jau viskas“, – „Sekundei“ teigė maršrutinių taksi įmonės savininkas Gediminas Šnyras.

Anot jo, į kebliausią padėtį pateko patys savininkai – kol likviduos veiklos nebegalinčias vykdyti įmones, jiems teks mokėti mokesčius.

Teisės vežti keleivius maršrutiniais taksi netekę verslininkai mano tapę politinių partijų rinkiminių žaidimų aukomis.

„Mūsų verslas tapo įrankiu partijų rankose. Viena partija – prieš mus, kita – už. Ar tai ne jų tarpusavio kova?“ – pastebi G.Šnyras.

Autobusų parko užtarėjai

Maršrutinių taksi likimą Panevėžyje lėmusį Tarybos posėdį stebėjo ne tik dėl savo darbo vietų suinteresuoti ir netgi filmavimo kameromis apsiginklavę privatūs vežėjai.

Pasižiūrėti, kaip politikai laužo ietis kare dėl maršrutinių taksi, susirinko ir nemažas būrys Autobusų parko darbuotojų. Į jų pusę stojo ir žodžio paprašiusi garbaus amžiaus panevėžietė. Į tribūną atsistojusi močiutė savo kalboje Autobusų parkui teskyrė vos porą trejetą sakinių. Kur kas ilgiau moteriškė baisėjosi griuvėsiais ir netvarka Panevėžyje.

Į Autobusų parkui palankų politikų sprendimą jo atstovai reagavo gana santūriai – per salę nuvilnijo vieno kito plojimai.

„Mes – ramūs žmonės. Kai grįšim namo, va tada pasidžiaugsim. Tų „mikriukų“ visai Panevėžyje nereikia“, – kalbėjo parko vairuotojai.

Privatūs vežėjai Autobusų parko darbuotojų susidomėjimą įvertino kaip Savivaldybės viešųjų ryšių akciją.

„Aš pats nemažai esu išdirbęs Autobusų parke, jo žmones pažįstu. Mačiau, kad į posėdį atėjo ne tik mieste važinėjantys vairuotojai, bet ir priemiestinių maršrutų, nors jiems mūsų klausimas visai neaktualus“, – pastebėjo G.Šnyras.

„Mikriukų“ jau pasigedo

Iki rugsėjo 1-osios Panevėžyje keleivius vežė 86 transporto priemonės, iš jų – 50 Autobusų parko autobusų. Pasibaigus Savivaldybės sutartims su privačiais vežėjais mieste teliko 54 parko autobusai.

„Nors ir traukinio ilgio autobusai bebūtų, bet tiek jie negali užtikrinti tokio autobusų tankumo, prie kokio buvo įpratę keleiviai“, – įsitikinusi vicemerė Gema Umbrasienė.

Pasak parko direktoriaus Rimanto Petukausko, kiek padaugėjo įmonės klientų, bus suskaičiuota iki spalio 5-osios. Bendrovės vadovas pripažįsta, kad autobusų reisus dar būtina tankinti. Anot jo, keleivių spūstys susidariusios ne dėl parko kaltės, esą įmonė negalėjo numatyti tokių srautų.

„Iki šiol nežinojome, kiek keleivių veždavo mikroautobusai. Jie ir patys to nežinojo“, – aiškino R.Petukauskas.

Direktorius pripažįsta, kad visiškai išnaikinti privačius vežėjus – neracionalu. R.Petukausko nuomone, jiems turėtų būti palikti maršrutai, kur keleivių srautai maži ir ekonomiškai nenaudinga siųsti parko autobusą.

Ar Panevėžyje maršrutiniai taksi išnyko visam laikui, paaiškės teismui tarus galutinį žodį dėl Savivaldybės organizuotų ir privačių vežėjų apskųstų konkursų keleiviams vežti. Savivaldybės teisininkų nuomone, teismo procesas gali užsitęsti metus.

Tačiau netgi jei teismo sprendimas būtų palankus privatiems vežėjams, jiems sugrįžti į rinką nebūtų paprasta.

Kadangi jų sutartys su Savivaldybe jau nutrūkusios, naujos galėtų būti pasirašytos tik Savivaldybei paskelbus konkursus su jų nugalėtojais. 

Siūlo griežtinti kontrolę

Jonas Butkevičius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto profesorius

Pagrindinis vežėjas Lietuvoje turėtų būti, be abejo, autobusų parkai. Jie atlieka socialinę paslaugą. Jiems valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio.

Tokių kaip pas mus maršrutinių taksi Vakarų Europos valstybės beveik nebeturi. Daugelyje šalių važinėja nedideli autobusiukai, bet jiems galioja tos pačios žaidimo taisyklės, jie taip pat atlieka socialinę funkciją.

Lietuvoje dauguma maršrutinių taksi dirba vengdami mokėti mokesčius ir neduodami bilietų. Tokiu būdu jie parodo, kad dirba nuostolingai, todėl jų įplaukos į ir taip skylėtą valstybės biudžetą labai minimalios.

Lietuvos ateitis – integruota transporto sistema. Joje dirbtų ir autobusų parkai, ir maršrutiniai taksi. Tačiau pastarieji turėtų teikti papildomas paslaugas – vežti keleivius piko metu, kai trūksta parko autobusų, kitu paros laiku, kai visuomeniniam transportui ekonomiškai nėra naudinga važiuoti. Tačiau maršrutiniams taksi pirmiausia reikėtų labai pagerinti aptarnavimo kultūrą ir laikytis bendrų žaidimo taisyklių.

Jei maršrutinius taksi siekiama eliminuoti iš rinkos, tai turėtų būti daroma palaipsniui ir pirmiausia griežtinant jų priežiūrą.

Problema, kad Lietuvoje privatūs vežėjai nepakankamai kontroliuojami. Mano kolega Vienoje kartą paprašė taksi vairuotojo apvežti aplink Rotušę. Vairuotojas prisipažino, kad iš tokio keleivio jis nė šilingo neuždirbs, bet atsisakyti negali – jei bent porą kartų klientai pasiskųs dėl jo darbo, neteks licencijos. Ar tokia situacija įsivaizduojama Lietuvoje?

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų