Netoli Šiaulių, viename didžiausių daržovių ūkių, auginami svogūnai ir morkos. Ūkininkas sako, kad šie metai nelengvi – apdirbti laukus ir nuimti derlių kainavo gerokai daugiau.
„Mums sąnaudos padidėjo dvigubai vien dėl kuro kainų kilimo“, – sakė ūkininkas Julius Šateika.
Pernai už litrą dyzelino jis mokėjo kiek daugiau nei 80 centų, dabar – apie 1,55 euro. O vien tokiam morkas raunančiam kombainui per dieną reikia maždaug 600 litrų degalų. Negana to, pabrango ir trąšos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Per pastaruosius ketverius metus – daugiau nei tris kartus. Įdomiausia tai, kad dabar skalambijama, jog trąšų gali išvis nebebūti. Tada kaina jau bus nebesvarbi, jeigu jų nebebus“, – pridūrė J. Šateika.
Ūkininkas sako, kad jau pernai, nepavykus užauginti planuoto daržovių derliaus, pelnas buvo arti nulio. Dabar brangsta kuras, trąšos, o derlių dar naikina ir lietus.
„Tai va, bandome išgyventi dar vienus metus“, – sakė J. Šateika.
Ir tokios nuotaikos – stambiame ūkyje. Ką jau kalbėti apie smulkesnius. Ūkininkai jau anksčiau įspėjo, kad tai ne tik žemės ūkio problema. Ūkininkui išleidus daugiau, anksčiau ar vėliau tai atsispindės ir maisto kainose. Kad sektorius nepatirtų dar didesnių sunkumų, valdžia dar rugpjūtį pranešė apie beveik 20 mln. eurų pagalbos paketą. Maždaug pusę šios sumos – apie 10 mln. eurų – skiria Europos Komisija, kitą pusę – Lietuvos biudžetas.
„Labai svarbu akcentuoti, kad tai ne tiesiog parama, o kompensacija už trąšų ir degalų kainų pakilimą“, – sakė Žemės ūkio viceministrė Jurgita Valalytė.
Ar tai parama, ar kompensacija – pats terminas žemdirbių bendruomenei rūpi mažiausiai. Žemdirbiai nori diskusijos, o tiksliau – aiškių atsakymų, kam pinigai iš tiesų atiteks.
„Kol kas matosi, kad turėtų gauti grūdų ir pieno sektorius“, – sakė Šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Arūnas Svitojus.
Ministras atsako, kad didžiausia dalis natūraliai teks didžiausiam sektoriui.
„Grūdų sektorius yra didžiausias, todėl daugiausia ir gaus. Tai natūralu“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
Viešai pasipiktinusios dalies žemdirbių organizacijos sako, kad degalai ir trąšos brango ne tik grūdų augintojams ar pieno ūkiams – didesnes sąnaudas patyrė visi, tarp jų ir avių bei uogų augintojai.
„Ministras teigia, kad suderino su visais. Taip nebuvo“, – sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.
Nusivylusi ir kiaulių augintojų asociacija.
„Mes į šitą paramos paketą nepatenkame“, – sakė A. Baravykas.
Dėl to dalis žemdirbių suabejojo kompensacijos paskirstymo skaidrumu.
„Vyksta dešimčių milijonų paskirstymai kabinete už uždarų durų. Tai yra skaudi žinutė. Galbūt vieni sektoriai gali nueiti pas ministrą ir už uždarų durų susitarti, o kiti, garsiai kalbantys, lieka už durų. Ir tada atsiranda jausmas, kad už kritiką gali būti nubausti negavę paramos“, – teigė A. Svitojus.
Į tokius kaltinimus reagavo ir Žemės ūkio ministerija.
„Tai, ką girdėjau – kad nevyksta dialogas ir nesitariama su ūkininkais, – yra melas“, – sakė L. Valalytė.
Ministerija tikina, kad klausimai su ūkininkais išdiskutuoti, o pinigai bus dalijami ne pagal sektorius, o pagal nustatytą schemą.
„Sprendimas toks: gaus tie, kurie turi ne daugiau kaip 300 hektarų ir ne daugiau kaip 300 pieninių karvių“, – sakė L. Valalytė.
Vadinasi, kompensacijos galės sulaukti ir kiaulininkystės bei kitų sektorių ūkiai, jeigu turi žemės ir atitinka nustatytus kriterijus.
„Išskyrus ekstensyvų ūkininkavimą, kur būna vienas arba nė vieno šienavimo per metus, daugiau mėsinė gyvulininkystė. O tie, kurie augina liucerną ar dobilus, už hektarus gaus tokią pačią išmoką“, – sakė K. Mažeika.
Vidutinė kompensacija turėtų siekti apie 4 tūkst. eurų vienam ūkiui. Pinigai ūkininkus turėtų pasiekti nuo lapkričio.
Naujausi komentarai