2022 m. biudžeto prioritetai: saugumas, švietimas, sveikata, mokslas

Šiemet Seimas palyginti anksti – gruodžio 14 d. (nelaukdamas Kalėdų išvakarių) – priėmė 2022-ųjų biudžetą. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, jis atspindi daug labai svarbių dalykų – būtinybę didinti šalies saugumą, reformuoti švietimą, suteikti maksimaliai geriausią sveikatos apsaugą ir socialines paslaugas, taip pat investicijas mokslui ir inovacijoms, žaliajai ekonomikai, skaitmeninei pertvarkai.

Išlaidos didės pastebimai

2022 m. biudžetuose (įskaitant valstybės, savivaldybių, "Sodros" ir PSDF) numatyta daugiau nei 20,6 mlrd. eurų išlaidų (neįskaitant ES ir COVID-19 lėšų), iš kurių didžiausia dalis skirta socialinei apsaugai – maždaug 7,9 mlrd. eurų (papildomai 807,8 mln. eurų, palyginti su šiais metais). Sveikatos apsaugai atiteks 3,04 eurų (papildomai 382,8 mln. eurų), švietimui – 2,82 mlrd. eurų (papildomai 373,2 mln. eurų), gynybai – 1,32 mlrd. eurų (papildomai 157,1 mln. eurų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 775 mln. eurų (papildomai 75,6 mln. eurų daugiau), kultūros sričiai – 646,9 mln. eurų (papildomai 75,6 mln. eurų daugiau), būstui ir komunaliniam ūkiui – 314,3 mln. eurų (papildomai 64 mln. eurų), aplinkos apsaugai – 343,2 mln. eurų (papildomai 45,9 mln. eurų).

„Rengdami šių metų biudžeto projektą prioritetą skyrėme šalies ir visuomenės saugumui, investicijoms į tvarią ir pažangią Lietuvos ateitį, švietimui, žmonių pajamų augimui bei skurdo rizikai mažinti. Ir toliau investuojame į nacionalinį saugumą dėl pandemijos ir geopolitinių iššūkių, rūpinamės gyventojų pajamomis ir galimybėmis dirbti. Ateinančiais metais pajamos augs medikams, mokytojams, statutiniams pareigūnams, viešojo sektoriaus tarnautojams, siekiant sumažinti skurdo riziką, bus sparčiau didinamos pensijos, plečiamas vienišų asmenų išmokų gavėjų ratas. Minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems asmenims pajamos dėl MMA ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimo kils reikšmingai, skatinant sugrįžti į darbo rinką. Kitąmet taip pat skirsime per 2 mlrd. eurų investicijoms tvariam augimui, žaliajai, skaitmeninei ir aukštos pridėtinės vertės ekonomikai, ypač orientuojantis į švietimo susitarimo įgyvendinimą“, – 2022 m. biudžeto pranašumus vardijo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Anot ministrės, racionaliai suplanuotas šalies galimybių biudžetas leis įgyvendinti Vyriausybės programoje įrašytus įsipareigojimus: užtikrinti augti ir tobulėti padedančią švietimo sistemą, suteikti maksimaliai geriausią sveikatos apsaugą, poreikius atitinkančias socialines paslaugas, pasirūpinti valstybės ir žmonių saugumu, reikalingais ekonomikos pokyčiais.

Ir toliau investuojame į nacionalinį saugumą dėl pandemijos ir geopolitinių iššūkių, rūpinamės gyventojų pajamomis ir galimybėmis dirbti.

Visuomenė bus saugesnė

Pasak biudžetą rengusios Finansų ministerijos specialistų, Bendrai krašto apsaugai skiriamų lėšų dalis sudarys 2,05 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Vyriausybės rezerve kitąmet numatyta 318,9 mln. eurų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti: vakcinoms įsigyti, vakcinavimo procesui užtikrinti, testavimui, medikų priedams už darbą su COVID-19 sergančiais pacientais, medicininėms kaukėms pradinukams, verslo paramos priemonėms ir kt. Su Astravo atomine elektrine susijusiems saugos poreikiams numatyta dar 17,8 mln. eurų iš valstybės biudžeto asignavimų.

Valstybės rezerve fiziniam barjerui pasienyje su Baltarusija statyti numatyta 115,5 mln. eurų, migrantų srautams valdyti – 4,1 mln. eurų. Naujoms sienų stebėjimo sistemoms prie Baltarusijos sienos įdiegti numatoma gauti apie 43 mln. eurų papildomų lėšų iš ES 2021–2027 m. Integruoto sienų valdymo fondo.

Gavus informaciją apie skirtą 16,6 mln. eurų ES paramą migrantų krizei valdyti, 4 mln. eurų skiriama sienų apsaugai, planuojama įsigyti naktinio matymo įrenginių, nešiojamų šiluminio vaizdo kamerų, vaizdo registratorių, radijo ryšio terminalų, įrangos sraigtasparniams, pirštų atspaudų skenavimo prietaisų ir kt. Papildomai migrantų byloms nagrinėti numatyta skirti 2,6 mln. eurų ir kt.

Gintarė Skaistė. J. Kalinsko / BNS nuotr.

Investicijų prioritetai

Investicijos į pažangą, tvarų augimą ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką kitąmet sudarys per 2 mlrd. eurų. Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) finansavimas 2022 m. augs 180,6 mln. eurų (nuo 119,5 mln. eurų iki 300,1 mln. eurų). Žaliajai pertvarkai bus skiriama 366 mln. eurų, kurių dalis bus skirta daugiabučių namų renovacijos projektams ir energijos kaupimo įrenginių sistemai kurti. Skaitmeninei transformacijai – duomenims atverti ir valstybės elektroninėms paslaugoms vystyti – numatoma skirti 110 mln. eurų. Mokslui, verslui ir inovacijoms – 470,4 mln. eurų, kurių dalis bus skirta inovacijų fondui, iš kurio, be kita ko, bus finansuojami startuoliai, bendri verslo ir mokslo projektai. Švietimui ir kultūrai numatyta 349,2 mln. eurų, šiomis lėšomis bus finansuojamas Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimas, skaitmeninė švietimo transformacija (EdTech) ir kt.

Susitarimui dėl švietimo įgyvendinti kitąmet iš valstybės biudžeto, neįskaitant ES lėšų, papildomai bus skiriama 249,1 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis (158,4 mln. eurų) – mokytojų, dėstytojų ir kt. darbuotojų atlyginimams didinti. Švietimo pagalbai numatyta 21,1 mln. eurų, mokslui ir studijoms finansuoti – 43,8 mln. eurų. 2,6 mln. eurų bus skirta sudaryti sąlygas visiems vaikams būti ugdomiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą, 1 mln. eurų – profesiniam mokymui stiprinti, 6,3 mln. eurų – kultūros turinio, meno formoms ir kūrybiškumą skatinantiems metodams integruoti į formalųjį švietimą. Socialinėms stipendijoms numatyta 1 mln. eurų, paskatoms rinktis mokytojo profesiją – 4,6 mln. eurų, švietimui skaitmenizuoti (skaitmeniniam turiniui, mokytojų kompetencijai, IKT įrangai) – 10,2 mln. eurų.

Augs atlyginimai

2022 m. biudžete numatyta didinti viešojo sektoriaus darbuotojų – švietimo, kultūros, pareigūnų, medikų, socialinių darbuotojų – darbo užmokesčius.

Mokytojų, vadovų ir kt. pedagoginių darbuotojų atlyginimams didinti bus skirta 129,6 mln. eurų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų – 28,8 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojams – 13,5 mln. eurų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų – 43 mln. eurų, socialinių paslaugų įstaigų ir socialinių paslaugų srities darbuotojų – 6,8 mln. eurų, socialinės globos įstaigų darbuotojų – 4,4 mln. eurų. Medikų (gydytojų, slaugytojų, kt. personalo, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas) darbo užmokesčio fondui didinti PSDF biudžete bus skirta 132 mln. eurų.

Pasak Finansų ministerijos atstovų, viešojo sektoriaus darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis augs 4 eurais, tam reikės 86,1 mln. eurų. Išlaikant kvalifikuoto darbo užmokesčio atotrūkį nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), mažiems koeficientams padidinti biudžetinėse įstaigose bus skirta 29,9 mln. eurų.

Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, nuo 2022 m. pradžios MMA didės iki 730 eurų ir maksimaliai taikytinas neapmokestinamojo pajamų dydis (NPD) – iki 460 eurų.

NPD didės 60 eurų (nuo 400 iki 460 eurų, keičiant taikymo formulę ir taip papildomą naudą koncentruojant gyventojams, kurie uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims NPD didės atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų (šiuo metu NPD neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims siekia 645 eurus arba 600 eurų, priklausomai nuo neįgalumo / darbingumo lygio). Skaičiuojama, kad šie NPD pakeitimai kainuos per 74 mln. eurų.

Nuo 2022 m. pradžios MMA didės 13,6 proc. ir sieks 730 eurų. Seime priėmus Finansų ministerijos siūlymą, NPD padidėjo 15 proc. Tai reikšmingai keičia MMA uždirbančiųjų pajamas, atskaičiavus mokesčius, NPD didinant sparčiau nei MMA – uždirbančiųjų minimalų atlyginimą pajamos, atskaičiavus mokesčius, dėl MMA ir NPD didinimo 2022 m. augs 65 eurais.

Viešojo sektoriaus darbo užmokesčiui didinti ir šį rudenį Seimo pakoreguotų vadovų atlyginimų mažiems koeficientams didinti numatyta papildomai skirti 4,8 mln. eurų.

Skurdo rizikos mažinimas

Valstybinio socialinio draudimo pensijoms iš "Sodros" ir valstybės biudžeto kitąmet papildomai bus skiriama 434,3 mln. eurų, iš jų 70 mln. eurų – dėl spartesnio pensijų indeksavimo ir 68 mln. eurų dėl keičiamo bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo, nustatant, kad asmenims, turintiems nuo minimaliojo iki būtinojo stažo, mokama visa bazinė pensija.

Vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru (nuo 414 iki 465 eurų), vidutinė socialinio draudimo pensija su būtinuoju stažu – 48 eurais (nuo 441 iki 489 eurų). Nuo 2022 m. pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys gaus 32 eurų vienišo asmens išmoką.

Vienišo asmens išmokai numatyta skirti 107,4 mln. eurų, socialinėms paslaugoms asmenims, turintiems sunkią negalią, – 17,6 mln. eurų, paramai neįgaliesiems integruotis – 7 mln. eurų. Aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti – 15 mln. eurų, socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti – 48,4 mln. eurų.

Kartu Vyriausybė, atsižvelgdama į reikšmingai išaugusias šildymo kainas dėl pabrangusių dujų ir elektros, papildomai skiria 16 mln. eurų savivaldybėms būsto šildymo kompensacijoms. Skaičiuojama, kad dėl pasikeitusios būsto šildymo išlaidų kompensacijų apskaičiavimo metodikos tokia pagalba galėtų pasiekti daugiau nei 110 tūkst. gyventojų.

Ir savivaldybių įplaukos augs

Palyginti su 2021 m., artėjančiais metais numatomas žymus savivaldybių biudžetų augimas – 550,2 mln. eurų (14,7 proc.). Savivaldybių pajamos iš mokesčių didėja 362,7 mln. eurų (16,08 proc.), valstybės biudžeto skiriamos dotacijos – 187,5 mln. eurų (12,5 proc.). Savivaldybės galės skolintis iki 45 mln. eurų.

Biudžeto patvirtinimo išvakarėse (gruodžio 13-ąją) įvyko Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos dvišalės komisijos posėdis, kuriame Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai aptarė galimybes didinti savivaldybių skolinimosi lankstumą koreguojant konstitucinį įstatymą.

Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos, po ilgų derybų su ministrų kabinetu pavyko pasiekti tokį susitarimą. Asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius teigė vertinantis šią koncepciją kaip svarbų žingsnį pirmyn. Jis taip pat pasiūlė papildyti ją galimybe savivaldybėms skolintis prisidėjimui ir prie tų projektų, kurie finansuojami valstybės biudžeto bei kitos tarptautinės paramos lėšomis. Jis vadovas paragino kuo greičiau parengti koncepciją atspindinčias Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas.

Posėdyje finansų ministrė G.Skaistė pristatė siūlymą neįtraukti į savivaldybių balansą išlaidų bendriems savivaldybių ir ES projektams finansuoti, vertinant atitiktį nacionalinėms fiskalinės drausmės taisyklėms. Vadinasi, savivaldybės biudžeto deficitas, kuriam padengti savivaldybė galėtų lanksčiau skolintis, galėtų didėti bendrai su ES finansuojamų projektų išlaidų dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kad su ES bendrai finansuojami projektai turi fiksuotą apimtį ir terminus, siūlomas papildomas skolinimosi lankstumas nekeltų grėsmės savivaldybių ir viso valdžios sektoriaus viešųjų finansų tvarumui ir prisidėtų prie veiksmingo savivaldybėms skirtų ES lėšų panaudojimo.

Dvišalė komisija sudaryta šios Vyriausybės iniciatyva kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija pariteto pagrindu. Dvišalės komisijos užduotis – svarstyti ir teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms pasiūlymus svarbiais valstybei ir savivaldybėms klausimais, koordinuoti veiksmus ir derinti Vyriausybės ir savivaldybių interesus. Dvišalės komisijos pirmininkė – premjerė I.Šimonytė.

Pajamos – ir skolintos

Vyriausybė kitąmet planuoja skolintis maždaug 3,91 mlrd. eurų. Dalį lėšų planuojama pasiskolinti vidaus rinkoje išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius – apie 2,04 mlrd. eurų, kitą dalį – skolinantis užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas – 1,75 mlrd. eurų. Taip pat apie 118 mln. eurų planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų. Valstybės biudžeto srautams valdyti gali būti skolinamasi išleidžiant iždo vekselius.

Papildomai valstybės biudžeto išlaidos 2022 m. bus finansuojamos iš šiemet sukaupto lėšų likučio – maždaug 1,74 mlrd. eurų ir iš grįžtančių į valstybės iždo bendrąją sąskaitą ankstesniais metais Lietuvos įstaigoms ir įmonėms perskolintų lėšų – 20 mln. eurų.

Prognozuojamas finansavimo poreikis 2022 m. – apie 5,27 mlrd. eurų. Didžiausią dalį sudarys bendro valstybės biudžeto deficito finansavimas – 2,62 mlrd. eurų, iš jų valstybės biudžeto deficitui finansuoti bus skirta apie 2,07 mlrd. eurų, o ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų neigiamam balansui – apie 557 mln. eurų. 2,53 mlrd. eurų bus skirta skolai grąžinti; iš jų vidaus skolai grąžinti – 972 mln. eurų ir užsienio skolai grąžinti – 1,555 mlrd. eurų. Didžiausią dalį užsienio skolos grąžinimų sudaro kitų metų vasarį išperkama 1,141 mlrd. eurų euroobligacijų emisija, kuriai išpirkti lėšos sukauptos 2021 m.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola kitų metų pabaigoje sudarys maždaug 26,07 mlrd. eurų, arba 45,6 proc. prognozuojamo 2022-ųjų BVP. Prognozuojamas grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis siekia 1,44 mlrd. eurų, tačiau, įvertinus rizikos veiksnius, susijusius su Vyriausybės įsipareigojimais, nustatomas 1,474 mlrd. eurų grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas.


Kiek, atskaičiavus mokesčius, gaus ne tik mokytojas ar Prezidentas?

AKTUALU TĖVAMS. Vaiko išmoka kitais metais išlieka 1,75 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio per mėnesį, bet vadinamieji vaiko pinigai šiek tiek augs – nuo 40 iki 42 eurų didėjant pačiai BSI. Universali išmoka vaikui kitąmet kyla 3,5 euro, iki 73,5 eurų, o gausios, nepasiturinčios ir neįgalius vaikus auginančios šeimos gaus 116,76 eurų vaiko išmoką.

* Nuo kitų metų didėja išmokos globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir buvusiems globotiniams; jos bus diferencijuojamos pagal amžių ir poreikius. Globojamiems vaikams iki 6 metų bus mokama 218 eurų išmoka per mėnesį, 6–12 metų vaikams – po 252 eurus, vaikams nuo 12 iki 18 metų, neįgaliesiems ir buvusiems globotiniams iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja, – po 273 eurus.

* Šiuo metu visiems globojamiems vaikams ir buvusiems globotiniams skiriama 160 eurų išmoka per mėnesį. Didesnę globos (rūpybos) išmoką kitąmet gaus apie 7,5 tūkst. vaikų.

* Nuo kitų metų išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, 252 eurus per mėnesį, turės teisę gauti vienas iš tėvų vaiko, kuris dar mokosi mokykloje, o naujas išmokos įsivaikinus reguliavimas vaiko įtėviams leis rinktis, ar išeiti vaiko priežiūros atostogų ir gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros", ar gauti išmoką įsivaikinus vaiką pagal Išmokų vaikams įstatymą (nuo sausio jos dydis sieks 336 eurus).

AKTUALU VERSLUI. Nuo sausio įsigalioja reikalavimas, kad darbo užmokestis, dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos darbuotojams privalės būti mokamos pervedimu, o ne grynaisiais pinigais; išimtis galės būti taikoma tik jūrininkams.

* Finansų ministerijos suburta darbo grupė svarsto galimus mokesčių pakeitimus, tarp jų ir dalies lengvatų atsisakymą, tačiau projektai Seimui dar nepateikti. Planuojama, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2023 m.

* Vyriausybė taip pat yra pritarusi siūlymui atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį, bet dėl to dar spręs Seimas. Naujas mokestis būtų renkamas nuo 2023 m. ir visos apimties pradėtų galioti 2025 m., iš jo tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų.

AKTUALU MEDIKAMS. Visų šalies medikų atlyginimai nuo kitų metų turėtų augti vidutiniškai 6 proc. Tai numatyta lapkritį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir devynių profesinių sąjungų kolektyvinėje šakos sutartyje.

PEDAGOGAI, DĖSTYTOJAI. Lapkritį pasirašytoje ir švietimo švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo mokytojų pareiginės algos nuo kitų metų pradžios didės 10 proc. Dar vidutiniškai 2,5 proc. atlyginimai augs dėl didesnio veiklos sudėtingumo ar darbo krūvio.

* Švietimo pagalbos specialistų pareiginė alga taip pat išaugs 10 proc., auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – vidutiniškai 11,5 proc., o mokyklų vadovaujančių darbuotojų – 19,7 proc.

* Nuo kitų metų sausio vidutiniškai 12,5 proc. kils ir mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų bei neakademinių darbuotojų atlyginimai.

AKTUALU TARNAUTOJAMS. Kitais metais išaugs ir valstybės tarnautojų atlyginimai, nes nuo 177 iki 181 eurų didinamas bazinis pareiginės algos dydis.

* Tai jų darbo užmokestį turėtų padidinti nuo 12 iki 52 eurų, atskaičiavus mokesčius, atsižvelgiant į pareigybės grupę ir nustatytą pareiginės algos koeficientą. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiemet vidutinis valstybės tarnautojų darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, sudarė 1 192 eurus, pernai – 1 144 eurus.

* Pirminės grandies statutinių pareigūnų vidutinis darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, kitais metais turėtų didėti vidutiniškai 102 eurais – dėl to visose vidaus reikalų sistemos įstaigose atlyginimas viršytų 1 tūkst. eurų.

* Vidurinės grandies pareigūnų vidutinis darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, augs vidutiniškai 109 eurais. Policijos departamente jis pasieks apie 1 360 eurų, atskaičiavus mokesčius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente – 1 288 eurus, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje – 1 376 eurus, Viešojo saugumo tarnyboje – 1 297 eurus, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje – 1 508 eurus.

* VALSTYBĖS VADOVAI. Prezidento Gitano Nausėdos alga, neatskaičiavus mokesčių, kitais metais bus 9 955 eurai, šiemet ji siekė 9 735 eurus. BNS skaičiavimais, atskaičiavus mokesčius, šalies vadovas kitais metais gaus beveik 6 022 eurus.

* Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen alga sieks 2 861 eurą vietoj dabar gaunamų 2 812 eurų, o premjerės I.Šimonytės – 3 330 eurų, atskaičiavus mokesčius (vietoj 3 259 eurų).

KD, BNS inf.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Xana nusimato net jei ir nebus karo

Xana nusimato net jei ir nebus karo portretas
Įdomu kaip užkamšys skylę dėl trąšų krovinių praradimo-700milijonų minusas pajamų geležinkeliams ir Klaipėdos uostui,- ir Kinijos prekių blokavimas-komplektuojančių detalių trūkumas ir ir kinų spaudimas tarptautinėm kompanijoms nepirkti iš Lietuvos gali mums atseiti iki 3milijardų eksporto pajamų... Pakalbėsim po metų, kai bus statistika.

Koncervu lozungai

Koncervu lozungai portretas
Kaip sovietiniais laikais nieko nuostabaus šlovė partyjai raudonai.

BUS DAR DIDESNIS SKURDAS

BUS DAR DIDESNIS SKURDAS portretas
NUMES PORA EURELIU DAUGIAU, O IŠ PASKOS VISKAS ZIAURIAI PABRANGS. JUOKINA SVIETA
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių