– Praėjusiais metais BNS naujienų agentūros kalbinti ekonomistai svarbiausiais įvykiais įvardijo sprendimą rekordiškai didinti gynybos finansavimą ir antrosios pakopos pensijų reformą. Ar sutinkate su šiuo vertinimu?
– Šie įvykiai svarbiausi ne todėl, kad jie turi įtaką mūsų bendram vidaus produktui (toliau – BVP) ar ekonomikos augimui, bet todėl, kad keičia buvusias ir galiojusias taisykles.
Gynybos finansavimas šiemet perkops penkis procentus BVP. Toks finansavimo lygis prieš keletą metų buvo mažai tikėtinas. Iš esmės tokio dydžio gynybos biudžetas siunčia labai stiprų signalą partneriams, investuotojams ir gyventojams, kur yra valstybės prioritetai.
Kalbant apie antrąją pensijų pakopą, žmonės gali apsispręsti iš jos pasitraukti ir pasiimti ten sukauptas lėšas. Tai taip pat keičia galiojusias taisykles, nes, tikriausiai, nebeturėsime tokios pensijų sistemos, kokią turėjome.
Politikai sako, kad tai yra gyventojų pasirinkimas, tačiau iš esmės nėra jokių alternatyvų tiems, kurie pasitraukia. Manau, kad tai labiau sistemos sugriovimas, o ne jos reforma.
– Ar pinigai, įlieti į rinką, gali turėti pasekmių Lietuvos gyventojų vartojimo pokyčiams?
– Tai yra papildomas pajamų šuolis tiems, kurie nusprendė išsiimti lėšas. Įtaka ekonomikai tikrai bus juntama. Jeigu didžioji atsiimtų lėšų dalis bus nukreipta į vartojimą, tai, žinoma, matysime ir mažmeninės prekybos šuolį, ir, tikėtina, didesnes kainas. Jeigu bus daugiau investuojama į nekilnojamąjį turtą, galbūt šis pokytis bus labiau lokalizuotas būtent ten.
Žinoma, investuoti į nekilnojamąjį turtą yra geresnė alternatyva negu išleisti tuos pinigus čia ir dabar – prisipirkti šaldytuvų, televizorių ar juos išleisti restoranuose.
Žinoma, investuoti į nekilnojamąjį turtą yra geresnė alternatyva negu išleisti tuos pinigus čia ir dabar – prisipirkti šaldytuvų, televizorių ar juos išleisti restoranuose. Jeigu gyventojai nuspręstų šias lėšas panaudoti skoloms grąžinti, įtaka ekonomikai būtų kiek mažesnė. Tikėtina, kad matysime po truputį visko.
– Ko tikitės iš mokesčių reformos?
– Praėjusiais metais turėjau didesnių lūkesčių mokesčių reformai. Tačiau ji buvo labiau simbolinė – tai buvo nedideli pakeitimai, išvengiant būsto apmokestinimo ir tikros, teisingos mokesčių politikos įvairias veiklas vykdantiems asmenims.
Nežinau, ar visa tai teisinga vadinti mokesčių reforma – tai labiau subtilūs mokesčių pakeitimai be didesnio efekto ekonomikai ar gyventojų pajamoms.
– Kokius pasaulinius ekonominius įvykius išskirtumėte kaip svarbius?
– Kalbant apie būsto įperkamumą, matome, kad jis ne tik nebeauga, bet ir sumažėjo. Žvelgiant pasauliniu lygiu, JAV prekybos karas ir apskritai JAV politikos pokytis buvo lūžis, parodęs, kad prekybos ir globalizacijos taisyklės keičiasi.
JAV prekybos karas ir apskritai JAV politikos pokytis buvo lūžis, parodęs, kad prekybos ir globalizacijos taisyklės keičiasi.
Lietuvai dar svarbesniu aspektu tapo saugumo garantijos, kurios JAV pusėje nebėra tokios užtikrintos, kokios buvo anksčiau.
Taip pat viena svarbi kryptis Lietuvai yra pokytis Vokietijoje. Valdžiai sutarus atlaisvinti fiskalinės drausmės taisykles, įvyko tam tikras lūžis, kuris gali turėti gana teigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai šiemet ir kitais metais. Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos eksporto krypčių.
– Praėjusiais metais atsijungėme nuo BRELL žiedo ir sinchronizavomės su kontinentine Europa. Kaip tai Lietuvai gali būti reikšminga?
– Tai dar vienas didelis pasiekimas praėjusiais metais. Mūsų atsinaujinančios energetikos pajėgumai taip pat labai išaugo, ir mes pagaminome daugiau nei pusę reikalingos elektros energijos. Manau, kad tai yra labai spartus proveržis.
Dar vienas svarbus pokytis šiais metais – anglies dvideginio importo apmokestinimas iš trečiųjų šalių. Jeigu mūsų verslai, pavyzdžiui, ūkininkai, importuoja trąšas iš kitų pasaulio valstybių, nepriklausančių Europos Sąjungai, jie bus apmokestinti papildomu mokesčiu.
Tai gali kelti tam tikrų įtampų tarp valstybių. Tai savotiškas muitas, galintis paveikti mūsų verslus ir produktų kainas. Šį muitą verslas turės sumokėti ne šiemet, bet kitais metais.
– Kaip klimato kaita paveiks ekonominę situaciją?
– Klimato kaita niekur nedingsta ir nedings – ji tik intensyvės. Tikėtina, kad lūžio taškų pasieksime vis daugiau. Net mokslininkams ir ekonomistams yra be galo sudėtinga įvardyti, kokie tie pokyčiai gali būti.
Be abejonės, matysime, kad klimato kaita daro tiesioginę žalą mūsų ekonomikai, kita vertus, egzistuoja reguliacinės priemonės, kurios taip pat darys poveikį verslui.
Tiesioginę klimato kaitos žalą skaičiuoja Europos aplinkos agentūra. Tačiau reikia suprasti, kad jei įvyksta liūtis ir pastatas sugadinamas, o jį reikia atstatyti, iš esmės šalies BVP auga.
Dažniausiai BVP poveikis pasireiškia per įtaką pasėliams ir žemės ūkiui. Jeigu ūkininkai išaugina mažiau grūdų, jie būna prastesnės kokybės arba jų mažiau eksportuojama, tai dažniau turi didesnę tiesioginę žalą ir įtaką BVP.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai