- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti valstybės įmonė Turto bankas atnaujins kelias dešimtis administracinės paskirties pastatų, kuriuose veikia valstybės institucijos.
Į pastatų modernizavimą visoje Lietuvoje bus investuota 55 mln. Eur. Investicijos pagerins valstybei priklausančių pastatų būklę, sumažins jų eksploatacines išlaidas bei leis efektyviau išnaudoti pastatų plotą – po atnaujinimo bus sukurta papildomų 630 darbo vietų.
Įgyvendinant viešųjų pastatų modernizavimo programą, 2021-2023 m. iš viso bus atnaujinti 25 pastatai, esantys Vilniuje (10), Klaipėdoje (4), Kaune (3), Šiauliuose (2), Marijampolėje (1), Panevėžyje (1), Radviliškyje (1), Rokiškyje (1), Šilutėje (1) ir Anykščiuose (1). Bendras atnaujinamų pastatų plotas siekia 73 tūkst. kv. m.
Pokyčius pajus ir gyventojai: institucijoms koncentruojantis mažesniame skaičiuje pastatų, reikės mažiau vizitų tvarkant reikalus.
Poreikis atnaujinti valstybei priklausančius pastatus atsirado įvertinus bendrą jų būklę bei vykdant įsipareigojimą Europos Sąjungai dėl viešųjų pastatų energetinio efektyvumo užtikrinimo. Turto banko analizė parodė, kad du trečdaliai valstybei priklausančių administracinės paskirties patalpų yra patenkinamos arba blogos būklės, todėl reikalauja investicijų.
„Valstybės biurų sutelkimas vienose – Turto banko – rankose leidžia tikslingai paskirstyti investicijas, investuojant į tą valstybės turtą, kuris tarnauja ilgalaikiams jos tikslams“, – sako Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Pastatų modernizavimui finansuoti naudojamos Viešųjų investicijų plėtros agentūros ir Turto banko lėšos. Iš viso tam numatyta 55,3 mln. Eur. 2021 m. planuojama įsigyti pastatų modernizavimo projektavimo darbus, o pastatų rangos darbai bus perkami ir įgyvendinami 2022-2023 m. Modernizuoti pastatai sieks bent B energinę klasę.
Pasak M. Sinkevičiaus, atnaujinant pastatus bus sprendžiama ir kita įsisenėjusi valstybės nekilnojamojo turto problema – efektyvus jų ploto panaudojimas.
„Valstybei priklausantys biurai yra senos statybos, todėl jų išplanavimas dažnai neleidžia efektyviai išnaudoti viso pastato ploto. Modernizuoti pastatai taps talpesni, juose bus įrengta daugiau darbo vietų, kas leis sumažinti bendrą valstybės biurų kiekį, gaunant pajamas už parduotą nereikalingą turtą ir mažinant išlaidas eksploatacijai. Pokyčius pajus ir gyventojai: institucijoms koncentruojantis mažesniame skaičiuje pastatų, reikės mažiau vizitų tvarkant reikalus“, – teigia M. Sinkevičius.
Rekonstrukcijų metu bus įgyvendintos modernizavimo ir energijos taupymo priemonės: apšiltintos pastatų sienos ir stogai, pakeistos durys ir langai, modernizuotos komunikacijos, šildymo ir vėdinimo sistemos, suremontuotos vidaus patalpos.
Iš viso per dešimt metų Turto bankas į valstybei priklausančius pastatus planuoja investuoti 285 mln. Eur sumą, o investicijos pasieks beveik 300 tūkst. kv. m ploto patalpų. Investicijos užtikrins geresnes darbo sąlygas viešojo sektoriaus darbuotojams ir leis sumažinti valstybės biurų poreikį 165 tūkst. kv. m, kas sudaro ketvirtadalį viso administracinės paskirties valstybės turto.
Vienam institucijose dirbančiam darbuotojui tenkanti bendrojo ploto dalis per dešimt metų sumažės vidutiniškai nuo 26 kv. m iki 20 kv. m.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai9
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės13
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seimas priėmė palankias pataisas „Rheinmetall“ investicijoms1
Seimas sudarė palankias sąlygas dideliems vietos bei Vakarų gamintojams, įskaitant Lietuvoje gamyklą ketinančią statyti Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...