- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Anksčiau Lietuva didžiavosi geros kokybės keliais, tačiau tie laikai – praeityje. Maždaug pusė šalies kelių duobėti, nelygūs, neatitinka keliamų reikalavimų. Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius sako, kad gavę skundų iš gyventojų ir atlikę tyrimus išsiaiškino, kad seni šalies keliai yra tvarkomi prastai, praneša LNK.
„Keliai yra tiesiami laikantis norminių aktų, tačiau praėjus tam tikram laikotarpiui jie reikalauja tam tikrų investicijų į kapitalinį remontą. Atlikus tam tikrus matavimus mes turime mobilią laboratoriją, kiekvienais metais pravažiuojame visus asfaltuotus kelius, kurių yra maždaug 15 600 km. ir išmatuojame, kokia yra jų būklė. Matome, kad maždaug 38–39 proc. tų visų kelių neatitinka keliamų reikalavimų, t. y. arba provėžuoti, arba defektuota danga“, – tvirtino R. Lipkevičius.
Nuo 2016-ų metų paprastiesiems ir kapitaliniams remontams buvo skiriama maždaug po 12 mln. eurų kasmet.
„Keliai nutiesti gerai, tačiau praėjus dešimčiai metų juos vėl reikia taisyti. Nuo 2016-ų metų paprastiesiems ir kapitaliniams remontams buvo skiriama maždaug po 12 mln. eurų kasmet. Praėjus 10–15 metų reikia tvarkyti gatvę, kadangi eismo intensyvumas auga, oro sąlygos irgi, matome, kokios“, – teigė R. Lipkevičius.
Dėmesys kapitaliniam kelių remontui buvo mažesnis, nes lėšos skiriamos žvyrkelių asfaltavimui.
„38 proc. kelių sudaro apie 6 tūkst. kilometrų išasfaltuotos kelių apimties. Dėmesys kapitaliniam kelių remontui buvo daug mažesnis, kadangi didelė kelių priežiūros plėtros programos lėšų dalis buvo investuojama į žvyrkelių asfaltavimą, tie magistraliniai, rajoniniai, krašto keliai buvo primiršti. Su žvyrkeliais problema ta, kad pradedant nuo 2016 metų žvyrkelių asfaltavimas pareikalavo didesnės dalies visų kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų – atskirais metais maždaug apie 45 proc. visų valstybinės reikšmės keliams skiriamų lėšų buvo nukreipiama į žvyrkelio asfaltavimą. Žvyrkelius asfaltuoti reikia, bet tą reikia daryti pagal finansines galimybes“, – sakė R. Lipkevičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kelių infrastruktūroje negalima suteikti prioriteto vienai sričiai, nes svarbios yra visos.
„Negalima suteikti prioriteto vienai sričiai, nes keliuose yra daug sričių – eismo saugumas, pėsčiųjų, dviračių takai, sankryžos, atitvarai, ženklinimas, dangų tvarkymas. Kai jie nueina į antrą planą, išlenda tokios problemos, kad 38 proc. kelių yra blogos būklės“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas.
Kelių tvarkymui skiriama vis daugiau lėšų – šiais metais planuojama išleisti iki 111 mln. eurų.
Šiais metais jau skyrėme dvigubai daugiau lėšų, nei buvo skirta praėjusiais metais.
„Šiais metais jau skyrėme dvigubai daugiau lėšų, nei buvo skirta praėjusiais metais. Su ministerija sutarta, kad ta suma turėtų didėti iki 111 mln. eurų. Tą sumą turime palaipsniui pasiekti ir maždaug kiekvienais metais tą sumą numatyti ir tuos kelius tvarkyti. Nusimato gan ilgas periodas – planuojame tvarkyti iki 2035 metų. Kelio dangos yra naudojamos kiekvieną dieną. Vienus kelius sutvarkysi – atsiras kiti. Tas poreikis skirti daugiau investicijų į kelių remontus išliks“, – kalbėjo R. Lipkevičius
Asfaltas nepakelia staigių temperatūros šuolių, tad keičiantis orams tenka daug kur taisyti kelio dangą.
„Daugiausiai skundų būna žiemos laikotarpiu. Šią žiemą turėjome nemažai skundų, kad vienur ar kitur atsiranda duobės, o jos atsiranda todėl, kad paros metu tris kartus keičiasi temperatūra. Plyšius reikia laiku užtaisyti, kad vanduo negalėtų prasiskverbti gilyn į dangą. Tai yra imlus tiek finansams, tiek laikui darbas“, – komentavo R. Lipkevičius.
Kelias Vilnius–Utena tituluojamas baisiausiu Lietuvos keliu, tačiau, anot R. Lipkevičiaus, kentėti liko nebedaug.
„Šiais metais labai nuskambėjęs yra 141 Šilutės plentas, taip pat ir Vilnius–Utena, kuris yra įvardijamas pačiu baisiausiu keliu. Tam tikra Utenos kelio dalis buvo įgyvendinta, sutvarkyta iki 21 kilometro. Dabar, kadangi minėtas projektas yra įtrauktas į vyriausybės programą, yra parengtas įgyvendinimo planas, yra inicijuojami viešieji pirkimai ir jis bus tvarkomas. Dabar jau yra paskelbtas projektavimas nuo Molėtų iki Utenos. Turime ir koreguojamą techninį projektą ruožo per Uteną, turėtume rugpjūčio mėnesį startuoti. Manau, kad liepos pabaigoje startuosime su projektavimu atkarpos nuo Vilniaus iki Molėtų sankryžos. Mūsų strateginėse gairėse numatytas finansavimas tam projektui ir turime užduotį jį sutvarkyti. Tą ir darome“, – teigė R. Lipkevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...