- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Anksčiau Lietuva didžiavosi geros kokybės keliais, tačiau tie laikai – praeityje. Maždaug pusė šalies kelių duobėti, nelygūs, neatitinka keliamų reikalavimų. Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius sako, kad gavę skundų iš gyventojų ir atlikę tyrimus išsiaiškino, kad seni šalies keliai yra tvarkomi prastai, praneša LNK.
„Keliai yra tiesiami laikantis norminių aktų, tačiau praėjus tam tikram laikotarpiui jie reikalauja tam tikrų investicijų į kapitalinį remontą. Atlikus tam tikrus matavimus mes turime mobilią laboratoriją, kiekvienais metais pravažiuojame visus asfaltuotus kelius, kurių yra maždaug 15 600 km. ir išmatuojame, kokia yra jų būklė. Matome, kad maždaug 38–39 proc. tų visų kelių neatitinka keliamų reikalavimų, t. y. arba provėžuoti, arba defektuota danga“, – tvirtino R. Lipkevičius.
Nuo 2016-ų metų paprastiesiems ir kapitaliniams remontams buvo skiriama maždaug po 12 mln. eurų kasmet.
„Keliai nutiesti gerai, tačiau praėjus dešimčiai metų juos vėl reikia taisyti. Nuo 2016-ų metų paprastiesiems ir kapitaliniams remontams buvo skiriama maždaug po 12 mln. eurų kasmet. Praėjus 10–15 metų reikia tvarkyti gatvę, kadangi eismo intensyvumas auga, oro sąlygos irgi, matome, kokios“, – teigė R. Lipkevičius.
Dėmesys kapitaliniam kelių remontui buvo mažesnis, nes lėšos skiriamos žvyrkelių asfaltavimui.
„38 proc. kelių sudaro apie 6 tūkst. kilometrų išasfaltuotos kelių apimties. Dėmesys kapitaliniam kelių remontui buvo daug mažesnis, kadangi didelė kelių priežiūros plėtros programos lėšų dalis buvo investuojama į žvyrkelių asfaltavimą, tie magistraliniai, rajoniniai, krašto keliai buvo primiršti. Su žvyrkeliais problema ta, kad pradedant nuo 2016 metų žvyrkelių asfaltavimas pareikalavo didesnės dalies visų kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų – atskirais metais maždaug apie 45 proc. visų valstybinės reikšmės keliams skiriamų lėšų buvo nukreipiama į žvyrkelio asfaltavimą. Žvyrkelius asfaltuoti reikia, bet tą reikia daryti pagal finansines galimybes“, – sakė R. Lipkevičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kelių infrastruktūroje negalima suteikti prioriteto vienai sričiai, nes svarbios yra visos.
„Negalima suteikti prioriteto vienai sričiai, nes keliuose yra daug sričių – eismo saugumas, pėsčiųjų, dviračių takai, sankryžos, atitvarai, ženklinimas, dangų tvarkymas. Kai jie nueina į antrą planą, išlenda tokios problemos, kad 38 proc. kelių yra blogos būklės“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas.
Kelių tvarkymui skiriama vis daugiau lėšų – šiais metais planuojama išleisti iki 111 mln. eurų.
Šiais metais jau skyrėme dvigubai daugiau lėšų, nei buvo skirta praėjusiais metais.
„Šiais metais jau skyrėme dvigubai daugiau lėšų, nei buvo skirta praėjusiais metais. Su ministerija sutarta, kad ta suma turėtų didėti iki 111 mln. eurų. Tą sumą turime palaipsniui pasiekti ir maždaug kiekvienais metais tą sumą numatyti ir tuos kelius tvarkyti. Nusimato gan ilgas periodas – planuojame tvarkyti iki 2035 metų. Kelio dangos yra naudojamos kiekvieną dieną. Vienus kelius sutvarkysi – atsiras kiti. Tas poreikis skirti daugiau investicijų į kelių remontus išliks“, – kalbėjo R. Lipkevičius
Asfaltas nepakelia staigių temperatūros šuolių, tad keičiantis orams tenka daug kur taisyti kelio dangą.
„Daugiausiai skundų būna žiemos laikotarpiu. Šią žiemą turėjome nemažai skundų, kad vienur ar kitur atsiranda duobės, o jos atsiranda todėl, kad paros metu tris kartus keičiasi temperatūra. Plyšius reikia laiku užtaisyti, kad vanduo negalėtų prasiskverbti gilyn į dangą. Tai yra imlus tiek finansams, tiek laikui darbas“, – komentavo R. Lipkevičius.
Kelias Vilnius–Utena tituluojamas baisiausiu Lietuvos keliu, tačiau, anot R. Lipkevičiaus, kentėti liko nebedaug.
„Šiais metais labai nuskambėjęs yra 141 Šilutės plentas, taip pat ir Vilnius–Utena, kuris yra įvardijamas pačiu baisiausiu keliu. Tam tikra Utenos kelio dalis buvo įgyvendinta, sutvarkyta iki 21 kilometro. Dabar, kadangi minėtas projektas yra įtrauktas į vyriausybės programą, yra parengtas įgyvendinimo planas, yra inicijuojami viešieji pirkimai ir jis bus tvarkomas. Dabar jau yra paskelbtas projektavimas nuo Molėtų iki Utenos. Turime ir koreguojamą techninį projektą ruožo per Uteną, turėtume rugpjūčio mėnesį startuoti. Manau, kad liepos pabaigoje startuosime su projektavimu atkarpos nuo Vilniaus iki Molėtų sankryžos. Mūsų strateginėse gairėse numatytas finansavimas tam projektui ir turime užduotį jį sutvarkyti. Tą ir darome“, – teigė R. Lipkevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministras: ne Vilnius, o Maskva turi rasti būdus, kaip sumokėti už Kaliningrado tranzitą
Ne Vilnius, o Maksva turi rasti būdus, kaip atsiskaityti už Kaliningrado tranzitą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Lietuvoje veikiantiems bankams aiškinantis, ar atlikdami tokius mokėjimus jie nepažeistų tarptautinių san...
-
„Perlo energijos“ vadovas: galima bauda viršytų 1 mln. eurų
Už vienašališką sutarčių pakeitimą ar nutraukimą iki 10 proc. metinių pajamų galinti siekti bauda nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlui energija“ reikštų milijoną eurų viršijančią sumą ir dar labiau aps...
-
Kritikuoja „Perlo Energijos“ sprendimą: elgesys yra aiškus sutarčių teisės pažeidimas2
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai teigia, kad „Perlas Energija“ bandymas vienašališkai keisti visų savo klientų, kurie pasirinko fiksuotas elektros energijos kainas, sutartis ir juos pervesti į planą, pri...
-
Sprendimai dėl kompensacijų už dujas ir elektrą nuo Naujųjų – po VERT prognozių
Ar gyventojams nuo kitų metų sausio bus skiriamos kompensacijos už gamtines dujas ir elektrą, Vyriausybė apsispręs iš rinkos reguliuotojo gavusi prognozuojamas kitų metų kainas, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. ...
-
Mažose gyvenvietėse daugėja bankomatų
Meškučiuose žmonės džiaugiasi nauju bankomatu. Vietiniai jo laukė daug metų. Iki šiol, norėdami išsigryninti pinigų, jie naudojosi „Perlo“ terminalu arba būdavo priversti vykti į Šiaulius. Bankomatas pritraukia...
-
Per savaitę elektra Lietuvoje brango 8 proc.1
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje bei Latvijoje augo po 8 proc. ir abiejose šalyse kainavo po 367,4 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje kaina didėjo 11 proc. iki 280,9 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elekt...
-
Miestuose kyla nauji būstai, bet jų pirkti nėra kam: kris kainos?8
Lietuviai nustojo graibstę naujos statybos butus. Liepą Vilniuje parduoti vos 64 būstai. Tai prasčiausias rezultatas per dešimtmetį, praneša LNK. ...
-
Elektros kaina liepą Lietuvoje augo 37 proc.2
Didmeninė vidutinė elektros energijos kaina per mėnesį Lietuvoje augo 37 proc. iki 305 euro už megavatvalandę (MWh), o viena pagrindinių to priežasčių yra rusiškų gamtinių dujų į Europą ribojimas, teigia elektros perdavimo tinklo sistemos...
-
ŽŪM dėl lietingo sezono ūkininkams taikys paprastesnius reikalavimus
Žemės ūkio ministerija dėl ilgo lietingo laikotarpio šią vasarą bei stichinių liūčių ūkininkams taikys paprastesnius reikalavimus ir lankstesnę kontrolę. Ūkininkai, kurie prisiėmė agrarinės aplinkosaugos ir klimato veiklos įsipareigoji...
-
Siūloma prilyginti neapmokestinamąjį pajamų dydį MMA
Siūloma prilyginti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) minimalios mėnesio algos (MMA) dydžiui. ...