Naujojo "Investuok Lietuvoje" vadovo Arvydo Arnašiaus teigimu, Lietuva yra patraukli investuotojams, nes universitetai paruošia daugybę specialistų, galinčių kalbėti keliomis kalbomis. Taip pat – dėl geografinės padėties, palengvėjusios trečiųjų šalių specialistų imigracijos.

O vienos labiausiai investuotojus atgrasančių problemų yra biurokratinės kliūtys. Verslininkai kaip problemines sritis taip pat nurodo mokestinę sistemą, statybos leidimų problemas.

"Investuok Lietuvoje" savo darbe yra išskyrusi sektorius, kuriuose Lietuva turi konkurencinį pranašumą, palyginti su kitomis regiono valstybėmis. Tai – paslaugų centrai, gamyba, gyvybės mokslai, internetinės technologijos (IT).

Apie tai "Kauno diena" ir kalbėjosi su A.Arnašiumi.

– "Investuok Lietuvoje" rezultatai nuolat gerėja. Kodėl užsienio investuotojai vertina galimybes Lietuvoje?

– Iš tiesų 2013 m. fiksuoti geriausi rezultatai nuo "Investuok Lietuvoje" veiklos pradžios, o per šių metų pirmąjį pusmetį, padedant "Investuok Lietuvoje", į Lietuvą jau žengė trylika įmonių, kurios visos kartu sukurs daugiau nei 1,4 tūkst. naujų darbo vietų. Ir pagal pritrauktas naujas įmones, ir pagal naujų darbo vietų skaičių gerokai lenkiame Latviją ir Estiją.

Stabiliai augantį investuotojų susidomėjimą lemia daugybė veiksnių. Tyrimai rodo, kad ir į gamybą, ir į paslaugas investuojančios įmonės svarbiausiu kriterijumi vadina reikiamų darbuotojų pasiūlą. Lietuva tikrai gali pasiūlyti daugybę talentingų įvairių sričių specialistų.
Lietuva labai patraukli paslaugų centrams: šalies universitetai paruošia daugybę specialistų, kurie turi ne tik reikiamų įgūdžių, bet ir moka užsienio kalbų. Be to, Lietuvoje yra dar daug potencialo paslaugų centrų plėtrai.

Palyginkite: Krokuvoje 10 tūkst. gyventojų tenka 91 dirbantis paslaugų centruose, Vilniuje – 61, o Kaune – tik 13. Šioje srityje labai svarbus kalbų mokėjimas.
Kaune neseniai įsikūrė JAV įmonės "Intermedix", teikiančios IT sprendimų ir duomenų bazių paslaugas JAV sveikatos apsaugos sektoriui paslaugų centras. Metų investuotoju tapusi įmonė Kauną pasirinko dėl čia esančių KTU ir Medicinos universitetų, kurie ruošia reikiamos kvalifikacijos specialistus. Pastebime, kad Lietuvoje atliekamos vis sudėtingesnės funkcijos: anksčiau buvo kuriami skambučių ar klientų aptarnavimo centrai, o šiandien Lietuvoje ieškoma finansininkų, IT specialistų, aukštos kvalifikacijos analitikų.

Gamybos projektams ypač svarbios specifinės kompetencijos, pavyzdžiui, metalo apdirbimo, inžinerijos srityse. Istoriškai tokios kompetencijos būdingos Lietuvos regionams, taigi investuotojai čia gali rasti patyrusių labai aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Įsitikinus lietuvių profesionalumu, jiems patikimos vis sudėtingesnės užduotys. Pavyzdžiui, Panevėžyje veikiantis "Schmitz Cargobull Baltic" per artimiausius 2–3 metus taps pagrindiniu izoterminių kėbulų ir jų komponentų tiekėju visoms koncerno gamykloms, Klaipėdoje "Advantec" gamina įrenginius naftos ir dujų gavybos pramonei, kurie taip pat technologiškai labai sudėtingi. Tačiau svarbu, kad ši kompetencija būtų perduodama, kad jauni žmonės, ypač regionuose, suvoktų, jog techninių, inžinerinių specialybių absolventai darbo rinkoje labai paklausūs.

Gamybos įmonėms Lietuva taip pat patraukli dėl geografinės padėties – lengvas susisiekimas ir su Rytais, ir su Vakarais, ir su Šiaurės šalimis. Turime išplėtotą logistikos sektorių, neužšąlantį uostą. Į eksportą orientuotos įmonės gali greitai reaguoti į klientų pageidavimus. Pavyzdžiui, investuotojai iš Skandinavijos šalių stebisi, kad gali dieną gaminti, vakare sukrauti produkciją į laivą, o iš ryto ją jau pardavinėti Skandinavijoje. Toks greitis versle – didžiulis pranašumas.
Renkantis vietą investicijoms kartais įtakos turi ir subjektyvūs kriterijai. Pavyzdžiui, gyvenimo kokybė, kitų panašių įmonių patirtis šalyje. Pasitaiko atvejų, kai investuotojas galutinai apsisprendžia tik pamatęs, kad panašaus pobūdžio įmonės labai sėkmingai veikia Lietuvoje. Tai leidžia drąsiau žengti į naują rinką.

Svarbus ir viešojo sektoriaus vaidmuo, todėl mūsų investicinį patrauklumą didina viešojo sektoriaus efektyvumo augimas, lėtai, tačiau mažėjantis perteklinis reguliavimas. Pavyzdžiui, šiais metais teritorijų planavimas, darbo santykių administravimas ir aukštos kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių imigracija tapo šiek tiek paprastesni. Visa tai investuotojams labai svarbu.
Galiausiai įtakos turi ir pasaulinės tendencijos. Per recesiją įmonės visame pasaulyje investavo atsargiau, labiau siekdamos optimizuoti veiklą, o ne plėstis. Šiuo metu nauji investuotojai situaciją vertina drąsiau, o seniau Lietuvoje įsikūrusios įmonės sparčiai ir sėkmingai plečiasi. Įgauname vis daugiau investuotojų pasitikėjimo, o tai skatina dar daugiau užsienio įmonių domėtis verslo galimybėmis Lietuvoje.

– Daugelis investuotojų dažniausiai išskiria vieną didelę šalies problemą – sudėtingą, ilgą biurokratiją. Ar šiuo atžvilgiu yra daroma kokia nors pažanga?

– Taip, biurokratinės kliūtys yra problema. Šiais metais drauge su asociacija "Investuotojų forumas" atlikome Lietuvoje investavusių įmonių apklausą. Net 80 proc. investuotojų nurodė, kad būtina atkreipti dėmesį į darbo santykių reguliavimą, 81 proc. apklaustųjų teigia kartais arba dažnai susiduriantys su darbo santykių reguliavimo problemomis savo kasdienėje veikloje.

Neseniai priimti įstatymo pakeitimai dėl administracinės naštos palengvinimo, pavyzdžiui, atsisakyta popierinių atsiskaitymo lapelių įteikimo galimybės, nustatytos darbo pažymėjimų, darbo sutarčių registravimo žurnalų formos. Sunku patikėti, tačiau vien šis reguliavimo palengvinimas leis verslui kasmet sutaupyti milijonus. Tačiau Lietuva vis dar turi vieną griežčiausių Darbo kodeksų Europoje.

Palengvėjo trečiųjų šalių specialistų imigracija. Šiuo metu darbdavys gali įdarbinti aukštos kvalifikacijos specialistą ne iš ES šalies vos per dvi savaites, jei tokio specialisto nėra Lietuvoje ir jam įsipareigojama mokėti 7 000 litų ar didesnę algą. Tai svarbu ne tik verslo – vietinio ir investuotojų – plėtrai, bet ir vietinių specialistų kompetencijai – aukštos kvalifikacijos kolegos gali apmokyti vietinius darbuotojus. Tiesa, Lietuvoje nustatyta trijų vidutinių šalies atlyginimų riba, daugelyje ES valstybių – pusantro.

Investuotojai kaip problemines sritis taip pat nurodo mokestinę sistemą, statybos leidimų problemas. Kasdienėje veikloje teigia dažnai susiduriantys su viešojo intereso gynimo problemomis. "Investuok Lietuvoje" nuolat konsultuoja įstatymų leidėjus, bendradarbiauja su ministerijomis ir kitomis institucijomis siekdama, kad verslo aplinka Lietuvoje būtų palankesnė investicijoms (kartu ir vietos verslui). Situacija gerėja, tačiau konkurencija dėl investicijų pritraukimo taip pat auga, todėl konkurencingumo didinimo ir biurokratinės naštos mažinimo sričiai "Investuok Lietuvoje" skiria daug dėmesio.

– Kas pastaraisiais metais padaryta, kad šalis taptų patrauklesnė investuotojams? Kaip manote, kas pirmiausia dar turėtų būti padaryta?

– Tai – labai platus klausimas, nes investuotojai atkreipia dėmesį į daugybę aspektų. Vis dėlto pastaraisiais metais buvo pasiekta nemažai permainų, gerinančių verslo aplinką ir investicinį patrauklumą.

Be mano jau paminėtų dalykų: teritorijų planavimo, darbo santykių administracinės naštos mažinimo ir aukštos kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių imigracijos palengvinimo – kuriais "Investuok Lietuvoje" atstovai konsultavo įstatymų leidėjus, verta paminėti aktyvią veiklą formuojant Lietuvos infrastruktūros plėtros koncepciją ir siekiant efektyvesnių prisijungimo prie infrastruktūros procesų. Investuotojams turi būti sukurtos sąlygos paprastai ir aiškiai prisijungti prie elektros, vandens, dujų ir komunikacijų, nes kiekvienoje savivaldybėje vis kitokia tvarka  ir nenuspėjami terminai gali tapti pagrindine kliūtimi, trukdančia pritraukti daugiau investicijų. Norėdami sėkmingai konkuruoti regione privalome pastebimai tobulinti šią sritį.

2013 m. Lietuva per dešimt pozicijų pakilo "Doing business" reitinge, tapdama 17 verslui palankiausia šalimi pasaulyje ir šešta Europoje. Tokį šuolį lėmė kelios reformos: 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Mažųjų bendrijų įstatymas, kuris sudarė galimybę norintiesiems pradėti savo verslą steigti naują įmonę neturint minimalaus įstatinio kapitalo, sudaryta galimybė ją steigti elektroniniu būdu. Buvo sutrumpintas įmonės registravimo terminas PVM mokėtojų registre, sutrumpėjo statybos leidimų išdavimo trukmė, keitėsi kredito gavimo tvarka.

Aktyviai dirbame srityse, kuriose Lietuva "Doing Business" reitinge pasirodė prasčiausiai – prisijungimo prie elektros ir investuotojų apsaugos kriterijais. Bendromis pastangomis su "Lesto" ir atsakingomis institucijomis siekiame sutrumpinti prijungimo darbų procesą ir padaryti jį kuo paprastesnį investuotojams. Kartu su Ūkio ministerija teikiame metodines pastabas Pasaulio Bankui dėl investuotojų apsaugos kriterijaus, kad Lietuvos vertinimas geriau atitiktų realias sąlygas ir nebūtume įvertinti prasčiau, nei turėtume būti. Statybos leidimų gavimo proceso tobulinimas taip pat yra vienas investicinės aplinkos gerinimo veiklos prioritetų.

Teigiamos permainos lėmė labai gerus Lietuvos rezultatus kituose investuotojams aktualiuose reitinguose: konsultacijų įmonės "PriceWaterhouseCoopers" sudarytoje "Pažangios ekonomikos ataskaitoje Lietuvos investicinio patrauklumo potencialas įvertintas geriausiai Centrinės ir Rytų Europos regione, įtakingo užsienio politikos leidinio "Foreign policy" "Pasirengimo pokyčiams indekse" 2013 m. Lietuva užėmė septynioliktą vietą tarp 90 vertintų pasaulio valstybių ir buvo pirmoji Rytų Europos regione, o patrauklumo užsienio investicijoms reitinge Lietuvai skirta antra vieta Europoje ir šešiolikta pasaulyje.

"The Financial times" leidinys "FDI magazine" Vilniui skyrė pirmą vietą pagal ekonominį investicijų efektyvumą ir šeštą vietą pagal palankumą verslui. Visa tai rodo, kad Lietuvos patrauklumas investicijoms pastaraisiais metais tikrai sparčiai auga.

Šie reitingai verslo pasaulyje laikomi labai patikimais ir investuotojai iš tiesų atkreipia dėmesį į jų rezultatus. Todėl ne tik siekiame aukštesnių pozicijų, bet ir aktyviai viešiname savo rezultatus tikslinėse rinkose.

Investuotojų nuomone, opiausia problema, kuri turi būti sprendžiama, – darbo santykių reguliavimas. Tačiau, norint išlaikyti konkurencingumą, svarbu ir toliau tobulinti leidimų dirbti ir gyventi išdavimo aukštos kvalifikacijos specialistams iš trečiųjų šalių sistemą, infrastruktūros plėtros efektyvumą, siekti didesnio skaidrumo mokesčių srityje.

Kaip minėjau, investuotojai svarbiausiu kriterijumi laiko darbuotojų pasiūlą, todėl ši sritis jokiu būdu negali būti užmiršta. Jau šiandien Europoje yra 20 mln. laisvų darbo vietų, daugiausia – gamtos ir tiksliųjų mokslų specialistams, skaičiuojama, kad iki šio dešimtmečio pabaigos trūks dar 16 mln. darbuotojų. Tačiau tarp abiturientų šios specialybės, deja, nėra populiarios. Todėl, be įstatyminių investicinės aplinkos gerinimo aspektų, labai svarbu ir padėti abiturientams pasirinkti perspektyvias profesijas, kurių atstovų jau šiandien trūksta Europoje, o greitai gali pradėti trūkti ir Lietuvoje.

Visi šie darbai, skirti investicinės aplinkos gerinimui ir Lietuvos konkurencingumo didinimui bus nuosekliai sudėlioti "Investuok Lietuvoje" rengiamoje ilgalaikėje investicijų pritraukimo strategijoje, kurią savo partneriams, valdybai ir patarėjų tarybai ketiname pristatyti jau šį rudenį.

– Kokių verslo šakų investuotojai labiausiai domisi Lietuva ir dėl ko?

– "Investuok Lietuvoje" savo darbe yra išskyrusi sektorius, kuriuose turime konkurencinį pranašumą, palyginti su kitomis regiono valstybėmis. Tai – paslaugų centrai (finansų ir apskaitos, HR, IT ir kiti), gamyba (mechaninė inžinerija ir elektros prietaisai/įranga), gyvybės mokslai (biotechnologijos), IT (duomenų centrai ir IT produktų kompanijos).

Pavyzdžiui, dėl Lietuvoje gerai išplėtotų informacinių technologijų ir išsilavinusių, keliomis kalbomis kalbančių darbuotojų pasiūlos šiais metais Vilnius pripažintas investicijoms į paslaugų centrus patraukliausiu miestu Centrinėje ir Rytų Europoje. Tai, kad Lietuva tokiems projektams itin palanki, rodo ir jau egzistuojančių paslaugų centrų, pavyzdžiui, "Barclays", "CSC" plėtra, ir nauji į Lietuvą ateinantys investuotojai.

Esame patrauklūs ir IT įmonėms, IT produktų kūrimui ir testavimui – tai rodo sparčiai į Lietuvą žengiantys žaidimų industrijos investuotojai, kuriuos domina galimybė išnaudoti Lietuvos IRT technologijas kartu būnant šalia tikslinių rinkų.

Gamybos srityje Lietuva turi didžiulį potencialą, ypač elektronikos, mechanikos, inžinerijos srityse. Lietuvoje jau veikia "Ryanair" C lygio orlaivių remonto ir priežiūros terminalas, reikalaujantis aukštos kompetencijos specialistų.

Didžiosios Britanijos įmonė "Intersurgical" Pabradėje gamina tikslumo reikalaujančią gyvybės palaikymo įrangą. Mumis taip pat domisi Skandinavijos šalių naftos ir dujų gavybos technologijų įmonės – Lietuva gali pasiūlyti ypatingo tikslumo metalo apdirbimą, kuris būtinas šiam sektoriui.

– Kokių šalių verslininkai pastaraisiais metais daugiausia investavo Lietuvoje?

– 2014 m. pirmąjį pusmetį pirmauja Norvegijos ir JAV investuotojai. 2008–2013 m. daugiausia investicijų sulaukėme iš Norvegijos, Švedijos ir JAV.

– Kokius svarbiausius tikslus sau keliate per artimiausius porą metų?

– Per 2014 m. keliame sau tikslą pritraukti 25 naujus investuotojus, kurie sukurtų 1 tūkst. 800 naujų darbo vietų. Iš jų 75 proc. projektų ir 1 tūkst. 200 naujų darbo vietų turėtų būti sukurta aukštos pridėtinės vertės sektoriuose. Taip pat planuojame pritraukti 130 naujų potencialių investuotojų (angl. Leads). Pirmojo pusmečio rezultatai leidžia tikėtis, kad šių tikslų pavyks pasiekti: šiuo metu pritraukta 13 naujų projektų, 85 proc. jų – aukštos pridėtinės vertės sektoriuose.

Kalbant apie ilgalaikę strategiją vadovaujamės konkrečiais principais: atliekame tikslinių rinkų ir sektorių analizę, siekiame maksimaliai išnaudoti resursus, esamų investuotojų ir partnerių tinklą bei traukti projektus, kurie formuotų teigiamą Lietuvos įvaizdį kitiems investuotojams.
Vis dėlto jokios ilgalaikės strategijos negalėsime sėkmingai įgyvendinti be partnerių, todėl labai svarbu, kad investicijų svarba būtų suvokiama nacionaliniu lygiu ir kertiniai principai bei investicijoms pritraukti teikiamas prioritetas nesikeistų pasikeitus vyriausybėms. Pavyzdys galėtų būti Airija, kurioje visos pagrindinės šalies partijos yra labai aiškiai ir vienbalsiai deklaravusios, kad teikia prioritetą investicijų pritraukimui, dėl to nekyla jokių diskusijų. Šiandien Airijos investicijų plėtros agentūra yra viena sėkmingiausių pasaulyje ir tai priklauso ne tik nuo puikaus agentūros darbo, bet ir nuo sugebėjimo bendrai dirbti. Tikiuosi, kad taip bus ir Lietuvoje.