- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministerija sako, kad įvesti abonentinius ar kitus mokesčius nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai, tačiau gyventojams sąskaitos bus didesnės, tad teks elektrą taupyti, praneša LNK.
„Čia kaip pavyzdį būtų galima pavaizduoti su bankinėmis kortelėmis, mokame po kelis eurus per mėnesį ir turime paslaugą, kurią suteikia finansinė komercinė institucija. Kitas dalykas yra tiesiog noras gerinti klientų aptarnavimą, paslaugą klientui teikti. Ne vien elektros tiekimą, bet ir žiūrėti visas technologijas, kurias įgalina besikeičianti rinka. Netrukus turėsime sprendimą pasiūlyti klientams, kuris leis elektros energiją kaupti, pirkti ir parduoti pagal tai, kokios biržoje formuojasi kainos. Visa tai reikalauja ir papildomų investicijų. Per tuos keturis veiklos metus matėme ne vienerius metus aukštos infliacijos. Natūralu, kad aktualu turėti ir sąžiningą darbo užmokestį, ir toliau investuoti į IT perspektyvą, klientų aptarnavimo gerinimą“, – sakė „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.
Daugiau apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su buvusiu kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininku Vidmantu Jankausku.
– Ar tai yra pirmoji kregždė, kuri taip pasielgė ar ir kiti nepriklausomi elektros energijos tiekėjai paseks jos pavyzdžiu?
– Gali būti, kad paseks. Nes jeigu kažkas sugalvojo ir jiems naudinga, tai kodėl kitiems nepasinaudoti? Yra konkurencija tarp tiekėjų. Jeigu vienas bus gudresnis, kiti nenorės likti kvailio vietoje, kažką darys panašaus. Aišku, ne visiems gal bus vienodos sąlygos. „Ignitis“, pavyzdžiui, turi labai didelę dalį rinkos ir galbūt jis gali ką nors pasiūlyti kitaip. Mes ir matom, kad paprastai siūlo šiek tiek aukštesnius tarifus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip galėtų keistis abonentinis mokestis? Kol kas mes kalbame apie 2 eurus, bet jūs minite ir kitus tiekėjus, tą patį „Ignitį“. Kaip tie tiekėjai galėtų pasielgt ir tas pats tiekėjas, kuris dabar yra įvedęs 2 eurų abonentinį mokestį?
– Net nežinau, ką pasakyti. Nes galvoju, tegu pasiaiškina dabar tas tiekėjas, kuris įvedė tą mokestį, koks argumentas.
– Sako, kad konkurencija.
– Konkurencija. Paprastai, galimi tie abonentiniai mokesčiai tokie, galima pastovioji ir kintamoji dalis. Tai neprieštarauja tvarkai. Su pastoviąja dalim apsimoka tiems, kurie daug suvartoja. Nes kai būna ta pastovioji dalis, tai kintamoji mažesnė. Tai jeigu vartotojas rinktųsi, tai kuris suvartoja kokius 150 kWh per mėnesį, toks variantas jam nelabai patiktų ir, manau, jis gali nutraukti sutartį ir eiti pas kitą tiekėją.
– Ta liberalizacija įnešė nemažai chaoso ir jeigu žmonės dabar bėgs pas vieną, pas kitą tiekėją… To ir buvo gal siekiama, kad įvestume konkurenciją. Bet ar ne per daug čia chaoso?
Žodžiu, turėjom daug problemų ir jos nesibaigia.
– Chaoso tikrai per daug. Nors šiaip, kaip vertina Briuselyje paprastai, kurioj šaly yra geriausiai veikianti rinka, tai ten, kur kuo daugiau pakeiti tiekėjų. Jeigu tik 10 proc. pakeitė tiekėjų, tai nelabai gerai, bet jeigu jau koks 30 proc. pakeitė tiekėją, tai liberalizacija veikia. Tai taip formaliai žiūrint neblogai. Bet kai tiekėjas kažkoks ateina ir jis kažkoks visiškai beviltiškas, jis prapuola, daug vartotojų nežino, ką daryti, žiūri į garantinį, žiūri, kad jo negalima nutraukt… Aišku, čia keli buvo blogi dalykai. Liberalizacija įvyko labai blogu laiku, kada kainos buvo labai aukštos. Paskui buvo sugalvota, kad reikia per trumpą laiką padaryti ir daug kas buvo pasimetę. Žodžiu, turėjom daug problemų ir jos nesibaigia. Nes dabar einant prie šito abonentinio, abonentinis gali būti, bet jis gali būti kaip pasiūlymas. Aš galiu gaut pasiūlymą, aš pagalvosiu, pasiskaičiuosiu. Jeigu jūs prašot daugiau, tai arba aš sutinku, jeigu nesutinku, atsiprašau.
– Kai kurie žmonės jaučiasi apgauti, sako, kad jie tapo situacijos įkaitais.
– Tai įkaitais netapo, nes gali pabėgti, kaip aš ir sakiau. Jums nepatinka, jūs galit eiti pas kitą, jūs galit su tuo pačiu tiekėju kalbėtis. Sakau, aš nesulaukiau argumentų. Aš pasižiūrėjau, ką siūlo tas tiekėjas, tai tarp jo naujienų nebuvo to pasiūlymo. Tai turim dar tą komunikacijos problemą. Tiek Energetikos ministerija ne visada gerai komunikuoja, tiek galbūt ir reguliuotojas atsilieka, ir patys tiekėjai, kurie turi būt aktyvūs. Kas svarbiausia, tai turėtų būti teisė pasirinkti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ieškoma, kas Naujininkuose už beveik 1 mln. eurų įrengs naują skverą ir bendruomenės daržą1
Vilniaus savivaldybė ieško, kas Naujininkų mikrorajone už 945 tūkst. eurų (be PVM) įrengs naują skverą bei bendruomenės daržą – sutvarkys 1,24 hektaro medžiais apaugusį kalvos šlaitą netoli Dariaus ir Girėno bei Tūkstantme...
-
Žaidėjas iš Lietuvos laimėjo rekordinę beveik 81 mln. eurų sumą4
Kėdainiuose įsigytas „Eurojackpot“ loterijos bilietas penktadienį laimėjo beveik 81 mln. eurų – didžiausią prizą Baltijos šalių istorijoje. ...
-
VERT: didmeninės elektros kaina 2025 metais mažės 13 proc. iki 8,2 cento už kWh6
Didmeninė elektros kaina kitąmet sieks 8,228 cento už kilovatvalandę (kWh) – 13,13 proc. mažiau nei buvo nustatyta 2024-iesiems metams, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
ECB stebėtojų vadovė: Baltijos šalyse dominuojant bankams, kapitalo rinkos lieka smulkios
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bankams dominuojant finansų rinkoje, kapitalo rinkos išlieka mažos bei turėtų plėstis, sako Europos Centrinio Banko (ECB) Stebėtojų tarybos vadovė Claudia Maria Buch (Klaudija Marija Buch). ...
-
G. Skaistė: Lietuva elektrinių traukinių įsigijimui skolinasi palankiomis sąlygomis6
Šiaurės investicijų banko (ŠIB) 100 mln. eurų paskola elektriniams ir bateriniams traukiniams įsigyti Lietuvai suteikta palankiomis sąlygomis, sako finansų ministrė. ...
-
Inovatyviems produktams – 7 mln. eurų parama
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatindama mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą šalyje ir galimybę kurti naujus inovatyvius produktus, skelbia 7 mln. eurų paramos kvietimą, penktadienį pranešė ministerija. ...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 11,5 proc. grąžą2
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 11,5 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 71 proc. ...
-
Lietuva perka papildomų oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų10
Lietuva įsigijo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų, penktadienį paskelbė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
V. Blinkevičiūtė – už kelių fondo steigimą, finansuojant jį iš surinktų akcizų3
Siekiant gerinti Lietuvos kelių būklę, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė siūlo steigti bendrą kelių fondą. ...
-
VMVT perspėja: neatsakingai perkant gyvūną – gydymas gali kainuoti neprognozuojamas sumas
Veislinių gyvūnų paklausa Lietuvoje pastaruoju metu auga, todėl vis dažniau gatvėse matomos ir retos veislės, kurios anksčiau buvo beveik nebesutinkamos. ...