Varginga šalis, tapusi laisva ir turtinga, įveikusi emigracijos šmėklą – daugelį metų Airija buvo rodoma kaip pavyzdys Lietuvai. Tačiau skolintais pinigais sukurta tikrovė neišlaikė pasaulinės finansų krizės išbandymo.

Keltų Tigras pasidavė

Airijos sėkmės istorija abejonių ėmė kelti dar 2002–2003 m., o sulig pasauline finansų krize išryškėjo tikros problemos. Jau kurį laiką Airijos biudžeto deficitas kėlė nerimą ir vertė vietos politikus ieškoti galimybių jį sumažinti. Tačiau bet kokios viltys tai padaryti žlugo, sprogus nekilnojamojo turto burbului. Nekilnojamojo turto kainos Airijoje nuo aukščiausio taško krito apie 50–60 proc. ir komerciniams bankams atnešė milžiniškus nuostolius.

Ties žlugimo riba atsidūrusiems Airijos bankams iš viso reikia maždaug 45 mlrd. eurų (155,4 mlrd. litų) valstybės paramos. Jei būtų įvertintas finansinis indėlis į nuostolių kamuojamus bankus, šių metų Airijos biudžeto deficitas pašoktų nuo planuotų 12 iki 32 proc. BVP. Pernai Airijos biudžeto deficitas buvo 14,3 proc., ekonomika susitraukė daugiau nei 7 proc., o nedarbas perkopė 10 proc.

Įvertinusi situaciją, Keltų Tigru vadinama Airija nusprendė nebekovoti ir paprašė ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės paramos. Kol kas nežinoma tiksli Airijai reikalinga suma, tačiau manoma, kad per trejus metus ji sudarys apie 100 mlrd. eurų (apie 345 mlrd. litų), tai yra apie 35–40 proc. šios šalies BVP. Tikimasi, kad visos šios sumos Airijai neprireiks, tačiau gauta paskolos linija praverstų kaip rezervas nenumatytiems atvejams. Skaičiuojama, kad Airijos skolos rodiklis metų pabaigoje pasieks 100 proc. BVP.

Kalba apie emigraciją

Kadaise įveikusi milžinišką emigraciją, vėliau pati tapusi imigrantų Meka, šiandien Airija turėtų sunerimti dėl savo gyventojų ateities. "Šiais metais baigiu studijas ir, manau, negalėsiu rasti darbo tėvynėje, greičiausiai turėsiu emigruoti. Veikiausiai į Ispaniją, nes moku šią kalbą, arba į Ameriką", – BBC radijui sakė 24-erių studentas Patrikas.

19-metė Linda, dar tik metus studijuojanti Dubline, taip pat prisipažino nerimaujanti dėl savo ateities. Nors studijas ji baigs tik po kelerių metų, mergina įsitikinusi, kad tuo metu šalis dar nebus įveikusi krizės ir airė neturės darbo. Be to, ji norėtų papildomai užsidirbti studijuodama, tačiau tokių galimybių pastaruoju metu labai sumažėjo.

Šiandien Airijos vyriausybė ketina pristatyti išsamų ketverių metų veiksmų planą, kuriame bus numatytos konkrečios išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo priemonės. Airija biudžeto deficitą iki ES Mastrichto sutartimi reikalaujamų 3 proc. ketina pasiekti 2014 m.

Negelbėti negalima

Su ketinimais gelbėti Airiją nuo bankroto pasirodė svarstymų, kad galbūt to daryti nereiktų. Kai kurių ekspertų manymu, skola Airijai tėra bandymas atitolinti tai, kas neišvengiama. Šios šalies vyriausybei vietoj drastiško biudžeto mažinimo siūloma eiti kalbėtis su kreditoriais ir informuoti juos apie žlugusias investicijas.

"Laiku ir efektyviai neišspręstos Airijos finansinės problemos turėtų neigiamų padarinių ir kitoms euro zonos valstybėms, dar pasunkintų situaciją, kurią kaitina padėtis Ispanijoje ir Portugalijoje", – mano Ūkio banko valdybos pirmininko pavaduotojas ir Finansų rinkų tarnybos vadovas Rolandas Balandis.

Anot jo, galimi nuostoliai dėl investicijų į Airijos obligacijas ES bankus privers atsargiau vertinti tolesnes kreditavimo galimybes ir paskolų portfelio plėtrą. Toks Europos bankų elgesys gali paveikti ir Lietuvos ekonomikos raidą.

Smūgis ekonomikai

"Dėl Airijos krizės gali sumažėti užsienio investicijų į Lietuvą. Investuotojai pradės kreipti nepagrįstai daug dėmesio į rodiklius, galinčius padėti prognozuoti Airijos tipo krizes. Lietuva, turėdama per didelį biudžeto deficitą, neatrodo patraukliai. Potencialūs investuotojai į eksporto sektorių išsigąs, nes didelis deficitas pranašauja mokesčių sistemos nestabilumą. Potencialūs investuotojai į vidaus sektorius, įskaitant ir nekilnojamojo turto, manys, kad vidaus vartojimo perspektyvos Lietuvoje yra blogos dėl didelės valstybės skolos", – mano R.Balandis.

Vis dėlto reikia pripažinti, kad Lietuvos biudžeto deficito rodikliai nėra prasčiausi ES. Pavasarį kapituliavusios Graikijos deficitas pernai buvo 13,6 proc. Eilėje ir Jungtinė Karalystė su 11,5 proc. siekusiu deficitu. Ir tik po to rikiuojasi nuolat linksniuojamos Ispanija (11,2 proc.) ir Portugalija (9,4 proc.).

"Negalima nepaminėti ir itin didelės lietuvių emigrantų dalies Airijoje. Išaugus nedarbo lygiui Airijoje, didelių sunkumų darbo rinkoje pajus ir mūsų tėvynainiai. Sumažės emigrantų į Lietuvą parsiunčiamų pinigų sumos, dalis pačių emigrantų grįš į Lietuvą ir, tikėtina, papildys bedarbių gretas", – kalbėjo Ūkio banko valdybos pirmininko pavaduotojas.

Žlugimu nevadina

Lietuvos ekonomistai, dažnai Airiją rodę kaip pavyzdį Lietuvai, savo pranešimuose lyginę šias šalis, dabartinės padėties nelinkę vadinti Keltų Tigro žlugimu.

"Daryti išvadą, kad mūsų pavyzdys ar Airija žlunga, galbūt ne visai teisinga. Žinoma, jei siekdama subalansuoti biudžetą Airija bus priversta didinti savo reklaminiu laikomą 12,5 proc. pelno mokestį, tai turės neigiamą įtaką šalyje dirbantiems užsienio investuotojams, taip pat naujiems ateiti. Kad ir ką dabar darytų, gerų pasekmių nebus, bet dabar kito pasirinkimo nėra", – kalbėjo dr. Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas.

"Airija padarė didelę pažangą, tai pasiekti padėjo ES parama. Dabartinės problemos – pasaulinės finansų krizės padarinys, tokių pačių problemų, kurios kamavo ir tebekamuoja Lietuvą, padarinys: didelė šalies skola, nekilnojamojo turto burbulas ir panašiai", – sakė Violetas Klyviene, "Danske" banko ekspertė.

Didžiųjų bankų problemos

Ekonomistai tikina, kad dabartinė Airijos padėtis kur kas geresnė nei Graikijos, kuriai gelbėti pavasarį tarptautinės institucijos skyrė 110 mlrd. eurų (379,5 mlrd. litų). "Airija neturi tokių problemų kaip Graikija, kur buvo dienų klausimas, ar šaliai pavyks vykdyti skolos įsipareigojimus. Airijai tai negresia", – kalbėjo G.Nausėda.

Airijos padėtį apsunkino tai, kad ji, kaip ir Jungtinė Karalystė ar JAV, buvo priversta gelbėti vietos bankus. "Mūsų bankams gelbėti lėšų nereikėjo, valstybė tam galėjo neskirti nė cento, o Airijoje tam reikėjo didžiulių pinigų", – sakė G.Nausėda.

"Airijos bankų sistema daugiau orientuota į nacionalinius išteklius, jiems tenka savo didžiuosius bankus gelbėti biudžeto lėšomis. Tuo ji nėra išskirtinė, tai darė ir kitos šalys. Tačiau Airijos ekonomika turi mažiau problemų nei mūsų, todėl potencialas įveikti susidariusias problemas tikrai didelis. Kito recepto nėra, tik įgyvendinti taupymo priemones, subalansuoti savo finansus", – įsitikinusi V.Klyvienė.

Sėkmės istorijos pabaiga

"Airijos, Keltų Tigro, sėkmės pavyzdys ES yra įkvėpimo šaltinis Lietuvai, kuri taip pat žengia gerovės kūrimo keliu", – 2007 m. sakė prezidentas Valdas Adamkus.

"Airija – sėkmingos pažangos Lietuvai pavyzdys. Nuo 1987 m. Airija, tuo metu buvusi maždaug dabartiniame Lietuvos ekonominiame lygyje (60 proc. ES vidurkio) dabar Airija yra 3–4 pagal išsivystymą tarp ES valstybių (140 proc. virš ES vidurkio)", – ištrauka iš Andriaus Kubiliaus tinklaraščio 2008-ųjų įrašo.