Seimo Audito komitetas atlieka tyrimą, kokias paslaugas valstybės įstaigos perka iš privačių ekspertų ir kodėl pačios negali atliktų tų darbų.
„Išlaidos ekspertams pastaruoju metu didėja ir planas jiems didėja. Natūraliai kyla klausimas, kodėl, ar neturime savo resursų, ką samdome, kokiais tikslais, kokie rezultatai. Išrinkome didžiausius ekspertų “gerbėjus„ ir paklausėme, kokioms paslaugoms pirkti jie naudoja finansus“, - trečiadienį BNS sakė Audito komiteto pirmininkė „tvarkietė“ Jolita Vaickienė.
Komiteto duomenimis, pernai ekspertų paslaugoms įvairios ministerijos, joms pavaldžios įstaigos, kitos valstybės institucijos išleido 16,7 mln. litų. Šiemet per pirmąjį ketvirtį tam jau panaudota 2,7 mln. litų.
Didžiausias sumas ekspertams išleido Energetikos, Finansų, Aplinkos, Žemės ūkio ministerijos su joms pavaldžiomis įstaigomis. Energetikos ministerija pernai ekspertų paslaugų pirko už 4,8 mln. litų. Beveik visa suma išleista bylinėtis su „Gazprom“ tarptautiniuose arbitražuose.
Finansų ministerija su jai pavaldžios įstaigomis ekspertų samdė už 2,4 mln. litų. Audito komitetui atsiųstame finansų ministro Rimanto Šadžiaus rašte teigiama, kad 880 tūkst. litų kainavo tarptautinės teisinės paslaugos parengti dokumentus skolinantis valstybės vardu ir valdant valstybės skolą. Pinigai sumokėti teisės bendrovei „White&Case LLP“. 1,5 mln. litų pernai išleista kompanijai „Ernst&Young Balt“ už konsultacijas administruojant ES struktūrinių fondų paramą, kuriant administravimo modelius, už konsultacijas valdymo ir kontrolės sistemos rizikos valdymo klausimais ir pan.
Aplinkos ministerijai bei jai pavaldžioms įstaigoms praėjusiais metais prireikė ekspertų paslaugų už 2 mln. litų. Beveik 400 tūkst. litų kainavo studija „Pasėlių, pievų, pelkių, urbanizuotų teritorijų ir kitų žemės naudmenų plotų pokyčių Lietuvoje 1990-2011 m. įvertinimas“. 330 tūkst. litų sumokėta už miško žemės plotų kaitos įvertinimo paslaugas, už 151 tūkst. litų ekspertai atliko Aplinkos projektų valdymo agentūros veiklos rizikos vertinimą bei parengė ES finansuojamų projektų patikrų vietoje atrankinę metodiką.
Žemės ūkio ministerija su jai pavaldžiomis įstaigomis ekspertų paslaugoms skyrė 1,76 mln. litų. Didžiąją šios sumos dalį išleido Nacionalinė mokėjimo agentūra. Ji už 583 tūkst. litų pirko mokėjimo prašymų ir paraiškų vertinimo paslaugas. Pasak agentūros atstovo, jos darbuotojai vieni nepajėgūs įvertinti visų prašymų ir paraiškų, todėl didžiausioms, sudėtingiausioms pasitelkiami privatūs ekspertai.
Už 283 tūkst. litų Nacionalinė mokėjimo agentūra gavo konsultacijų dėl Kaimo plėtros programos priemonių administravimo, pirko interneto svetainės sukūrimo ir informacinių sistemų audito paslaugas. 196 tūkst. litų atsiėjo teisinės ir konsultavimo paslaugos, susijusios su efektyviu ir kokybišku žuvininkystės sektoriaus programos priemonių administravimu.
Pasak J. Vaickienės, nuostabą sukėlė Finansų ministerijos mokėjimai už konsultacijas viešųjų pirkimų klausimais.
„Visos ministerijos turi arba skyrius, arba departamentus, susijusius su viešaisiais pirkimais, turime Viešųjų pirkimų tarnybą, kurios funkcija taip pat yra konsultuoti, nagrinėti, prevenciją daryti, pažeidimus traktuoti, bet privačioms kompanijoms išleidžiame milijonus litų tokioms paslaugoms. Klausimas, ar tai efektyvu“, - BNS sakė Audito komiteto pirmininkė.
Anot jos, trečiadienį Audito komitete dalyvavusių ministerijų atstovai teigė, kad didžioji dalis ekspertų paslaugoms išleistų pinigų buvo ES lėšos.
„Yra skirti 4 proc. techninėms priemonėms, bet jeigu neišnaudojame jų, juos galime perskirstyti verslui skatinti, socialinei infrastruktūrai“, - svarstė parlamentarė.
Be to, ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvos mokslo taryba nurodė, jog ekspertiniams vertinimams pernai panaudojusi beveik 4 mln. litų, iš jų 1,5 mln. litų teigia skyrusi iš valstybės biudžeto.
Anot Lietuvos mokslo tarybos pirmininko Eugenijaus Butkaus paaiškinimo parlamento komitetui, ekspertai vertino mokslinių tyrimų projektų paraiškas, ataskaitas, kitus dokumentus.
J. Vaickienė sakė, kad išanalizavęs visas išlaidas minėtoms paslaugos, komitetas gali teikti Vyriausybei rekomendacijas dėl efektyvesnio lėšų panaudojimo.
Naujausi komentarai