Laukto optimizmo naujojo JAV prezidento Baracko Obamos inauguracija pasaulio biržose nesukėlė – akcijų kainų svyravimai ir toliau neslopsta. Savaitės pradžioje pasaulio biržų indeksų vertė krito sustiprėjus nuogąstavimams dėl prognozuojamų rekordinių bankų nuostolių, pranešama SEB banko parengtoje savaitės akcijų rinkų apžvalgoje.

Nors trečiadienį akcijų indeksai pasaulio biržose vėl sparčiais tempais kilo, baigiantis savaitei recesijos baimės sustiprėjo pasirodžius ne kokiems JAV makroekonomikos duomenims ir prastiems bendrovių veiklos rezultatams.

Europos rinkose didžiausio investuotojų dėmesio šią savaitę sulaukė Jungtinės Karalystės bankų naujienos. Po pranešimų apie rekordinius „Bank of Scotland“ banko nuostolius antradienį daugelio pagrindinių Europos indeksų vertė smuko iki žemiausio dviejų mėnesių lygio.

Be to, negatyvias nuotaikas biržose sustiprino ir Europos Komisijos paskelbtos prastos euro zonos ūkio augimo prognozės – tikimasi, kad regiono ekonomika šiais metais smuks 1,9 proc.

Net ir po antradienį įvykusios B.Obamos inauguracijos JAV akcijų indeksų vertė krito 4–5 proc. Didelį finansų bendrovių akcijų kainų smukimą JAV biržose sukėlė investuotojus pasiekusios žinios iš Europos apie bankams gresiančią nacionalizaciją. Trečiadienį, sustiprėjus tikėjimui B.Obamos organizuojamomis ekonomikos skatinimo priemonėmis, bankų akcijų kainos JAV biržose vėl sparčiais tempais kilo. S&P 500 indekso vertė pirmąją naujojo šalies vadovo darbo dieną šoktelėjo net 4,3 proc.

Be įvykių JAV ir Europoje, akcijų kainų pokyčius Azijoje šią savaitę lėmė ir paskelbti ne kokie regiono makroekonomikos duomenys. Japonijos eksportas per metus sumenko 35 proc., Kinijos ūkio augimas praėjusį ketvirtį tesudarė 6,8 proc. Pasirodžius prastoms elektronikos gamintojų naujienoms, penktadienį pagrindinių regiono indeksų vertė krito 2–4 procento.

Investuotojams nesulaukiant daug bendrovių naujienų, prekybą Baltijos šalių biržose labiausiai lemia įvykiai užsienyje. Vilniaus vertybinių popierių biržoje ir toliau nemažėja susidomėjimas bankų akcijomis. Nemenkus jų kainų svyravimus šią savaitę lėmė tiek užsienio biržose padidėjęs finansų bendrovių naujienų srautas, tiek ir investuotojų siekis realizuoti per trumpą laiką uždirbtus pelnus.

Neslopstant apyvartai, kuri jau beveik nebenukrenta žemiau 3–4 mln. litų, ir stabilizuojantis akcijų kainoms, rinkoje vidutiniu laikotarpiu bus galima išvysti daugiau optimizmo ženklų.

„Lifosa“ pernai pasiekė 1,75 mlrd. litų apyvartą – 1,9 karto didesnę negu 2007 m. Vis dėlto pastarųjų mėnesių įmonės veiklos rezultatai investuotojų nudžiuginti negali. Gruodį, palyginti su 2007-ųjų gruodžiu, „Lifosos“ pardavimo pajamos smuko 33 proc. iki 71,1 mln. litų. Neatsigaunant trąšų paklausai užsienio rinkose, šių metų pradžia bendrovei taip pat nebus itin sėkminga. Vis dėlto investuotojų susidomėjimą „Lifosos“ akcijomis ir toliau stiprins užsienio rinkose po truputį besistabilizuojančios trąšų kainos. Jau artimiausiais mėnesiais bendrovė, išpardavusi beveik visas produkcijos atsargas, ketina dirbti visu pajėgumu.

Investuotojams kurį laiką beveik nebesulaukiant naujienų, susijusių su „Klaipėdos naftos“ valstybei priklausančių akcijų pardavimu, ketvirtadienį žiniasklaidoje vėl pasirodė pranešimai apie galimus šios bendrovės privatizavimo sunkumus. Vyriausybė preliminariai yra apsisprendusi kol kas neparduoti „Klaipėdos naftos“ akcijų. Vis dėlto daugiau naujienų, susijusių su šiuo Vyriausybės sprendimu, investuotojai gali sulaukti jau netrukus – vasario pradžioje vėl bus atnaujintos Vyriausybės diskusijos su Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ atstovais dėl „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimo.