Degtinė įgis pranašumą

Pasak Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko, vartotojui, kuriam alus yra viso labo alkoholinis gėrimas, degtinė būtų vos ne dvigubai pigesnė alaus alternatyva, skaičiuojant, kiek alkoholio laipsnių įgyjama už eurą. "Tai turėtų pražūtingų padarinių alkoholio vartojimo kultūrai, nes vartojimo įpročiai tikrai keistųsi stipriųjų gėrimų naudai", – įsitikinęs S.Galadauskas. Aludarių nuomone, tokia situacija vargiai prisidės prie tautos blaivinimo.

Alus Lietuvoje iki šiol buvo apmokestinamas mažiausiu tarifu,  vertinant, kiek apmokestinamas vienas absoliutaus alkoholio procentas. Etilo alkoholis apmokestinamas keturis kartus daugiau. Aludariai aiškina, kad, remiantis konsultavimo bendrovės "Price Waterhouse Coopers" 2010 m. tyrimu, išgauti 1 l litrą gryno alkoholio alaus gamybos būdu kainuoja 45,18 euro. Litrą gryno alkoholio pagaminti vyno fermentavimo būdu kainuoja 17,9 euro, o stipriųjų alkoholinių gėrimų gamybos būdu – 18,59 euro. "Svarbu nepažeisti mokesčių balanso tarp skirtingų produktų rūšių, atsižvelgiant į jų gamybos sąnaudas", – teigė S.Galadauskas.

Pasak jo, taip pat galima atsižvelgti į tarptautinę praktiką, kur stiprusis alkoholis visada yra apmokestinamas daug kartų daugiau nei silpnieji gėrimai. Antai Vokietijoje skirtumas tarp alaus ir degtinės 1 laipsnio apmokestinimo sudaro net šešiolika kartų, Lenkijoje ir Latvijoje – tris kartus. Pas mus degtinės laipsnis kainuotų tiek pat.

Žala ekonomikai

Aludarių įsitikinimu, alaus akcizo sulyginimas su stipriųjų gėrimų būtų pražūtingas pramonei ir žemės ūkiui. Būtų tik paskatinta importo plėtra, o savi gamintojai žlugdomi. Beveik visas spiritas – pagrindinė stipriųjų gėrimų žaliava – į Lietuvą importuojamas. Visa pagrindinė alaus žaliava – miežiai – auginami mūsų šalyje. Tai įdarbina šimtus ūkininkų, kurie alaus pramonei tiekia apie 60 tūkst. tonų miežių. Jie auginami 15 tūkst. ha plote ir teikia pajamas šimtams ūkininkų.

Remiantis "Ernst & Young" atlikta studija, Lietuvos alaus sektorius sukuria apie 13 tūkst. darbo vietų. Iš jų apie 3 tūkst. dirba tiesiogiai pramonėje. Absoliuti dauguma dirbančiųjų alaus pramonėje gyvena regionuose ir jų centruose – Utenoje, Biržuose, Pasvalyje, Pakruojyje, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir kt.

Laimės kaimynai

Apsipirkti kaimyninėje Lenkijoje lietuviams jau seniai ne naujiena dėl pigesnių maisto prekių. "Bus labai skaudu, jeigu apsiperkantieji Lenkijoje dar pirks ten ir alų. Latvijos pasienyje alaus pardavimas katastrofiškai kris, nes pas kaimynus alus bus perpus pigesnis", – neabejoja S.Galadauskas.

Lietuvoje alaus akcizas jau kitais metais būtų vos ne dvigubai didesnis nei pas kaimynus latvius ar lenkus. Danijoje alaus akcizas šiuo metu yra 7,51 euro už 1 hektolitrą (hl) – daugiau nei dvigubai mažesnis, nei alui siūlo iki 2020 m. padidinti Lietuvos valdžia (tada akcizas būtų net 18,18 euro už 1 hl). Danišką akcizą, kurio danai nė neketina didinti, mūsų valdžia siūlo jau kitiems metams – 7,11 euro už 1 hl. Degtinės akcizas Lietuvoje būtų beveik trečdaliu mažesnis.

Vokietijos alaus akcizas, lyginant su mumis, išvis nutoltų kosminiu atstumu, nes jis jau ir dabar penkis kartus mažesnis nei Lietuvoje.

Biudžetas nepraturtės

"Suprantame alkoholio akcizų politiką ir sutinkame, kad jie turi nuosekliai augti, mažinant suvartojimą ir didinant įplaukas į biudžetą, – kalbėjo S.Galadauskas. – Manome, kad kiekvienais metais didinant alkoholio akcizus kad ir po 10–15 proc., valstybė pasiektų savo tikslus nevarydama į bankrotą pramonės, o piliečius – pirkti alaus į Lenkiją ar Latviją."

Gildijos užsakymu atlikus tyrimą alkoholio sektoriaus apmokestinimo ir jo poveikio pardavimui bei vartojimui srityje buvo nustatyta, kad pavyko sureguliuoti vartojimą socialiai jautriose socialinėse grupėse. Akcizų didinimas sumažino alkoholio vartojimą visose tarifinėse grupėse, išskyrus vyną. "Žvelgiant iš politinės-socialinės pusės, ir toliau turime stengtis riboti alkoholio vartojimą jaunimo bei sunkiose socialinėse grupėse", – sakė S.Galadauskas.

Analizuojant Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, atspindinčius pirmus dešimt šių metų mėnesius, atkreiptinas dėmesys, kad buvo pasiektas taškas, kai tolesnis akcizų didinimas duoda mažesnių pajamų į biudžetą nei pats akcizo didinimas. Išimtis yra tik vyno tarifinėje grupėje nuo 8,5 proc. iki 15 proc. Taip nutiko dėl vyno rinkos augimo. Itin spartus pardavimo augimas fiksuojamas putojančio vyno srityje, kur, padidinus akcizą 8 proc., pardavimas išaugo 27 proc., o akcizo surinkimas – net 37 proc. Toks pardavimo augimas reikalautų, kad ateinančiais metais akcizai būtų daugiau keliami, siekiant riboti alkoholio vartojimą.

Aludarystės verslas susiduria su vis didėjančia verslo rizika dėl mažėjančioalaus pardavimo kiekių. "Siūlome, kad valstybė įsipareigotų suformuoti tikslią artimiausių penkerių metų akcizų pakeitimų politiką, kuri būtų prognozuojama ir nuosekli. Aludariai yra ne prieš, kad akcizai didėtų, tačiau pageidautina, kad didėjimas būtų iš anksto žinomas ir taip būtų galima prisitaikyti prie veiklos didesnės rizikos aplinkoje", – kalbėjo S.Galadavičius.

Aludarių gildija siūlo kasmet didinti akcizus po 10–20 proc. visoms tarifinėms grupėms. Nuosekliai per ketverius metus akcizai padidėtų 46–107 proc. Akcizo didinimo periodas užimtų ketverius metus.