- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva turi potencialo gaminti skiepus nuo COVID-19, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, antradienį apsilankiusi „Northway Biotech“ įmonėje.
„Akivaizdu, kad Lietuvoje mes turime ne tik sėkmės istoriją su tarptautinėmis kompanijomis, bet galime sukurti ir sėkmės istorijų su lietuviškomis kompanijomis ir Europoje vystyti sėkmingai būtent tiek vaistus, tiek vakcinų komponentus ir vakcinas, kurios padėtų įveikti koronavirusą“, – po apsilankymo įmonėje žurnalistams sakė A. Armonaitė.
Ministerijos teigimu, ši įmonė nesenai paskelbė, kad kartu su partneriais jau išbando vaistus, skirtus gydyti COVID-19. Šiuo metu atliekami klinikiniai testai Šveicarijoje ir, esant teigiamiems rezultatams, preparatas rinką galėtų pasiekti jau šiemet.
Tačiau „Northway Biotech“ valdybos pirmininkas prof. Vladas Algirdas Bumelis pabrėžė, kad tik maža dalis vaistų pasiekia rinką, todėl plačiau apie preparato ateities galimybes kalbėti sudėtinga.
„Ar mūsiškis suras kelią į gyvenimą, tai kaip Dievas duos. (...) Kuriam. Kaip jis bus naudojamas? Tai tikrai ne tabletė, tai yra injekcinis vaistas“, – sakė jos.
V. Bumelis taip pat sakė besidžiaugiantis Ekonomikos ir inovacijų ministrės apsilankymu, nes būtent su inovacijomis įmonė ir dirba.
„Kartais man toks įspūdis susidaro, kad mes, lietuviai, čia pat nelabai žinome, ką mes turime ir ką esame išvystę“, – pastebėjo jis.
„Turime puikią aukštųjų technologijų pramonę ir turime gerai išvystytas biotechnologines kompanijas ir tikrai esame pasiruošę vystyti įvairius biotechnologinius procesus, o covidinių vakcinų gamyba yra biotechnologinis procesas“, – kalbėjo V. Bumelis.
Jis teigė, kad šalis turėtų „labai aiškiai visai Europai pasakyti“, jog turi galimybes dalyvauti vakcinos gamybos procese.
Sieks atkreipti Europos dėmesį
„Pandemija suteikia unikalią galimybę gyvybės mokslų spurtui ir turime tai išnaudoti, o Lietuva gali svariai prisidėti prie pasaulinės kovos prieš pandemiją“, – pranešime cituojama A. Armonaitė.
Pasak jos, Lietuvoje yra visos galimybės gaminti aktyviąją COVID-19 vakcinų medžiagą, tik reikia ieškoti bendradarbiavimo galimybių su vakcinų išpilstymo įrangos ir talpų gamintojais. Europos Komisija šiuo metu ruošia masinės vakcinų gamybos Europoje planą ir ieško tą galinčių daryti įmonių.
Anot V. Bumelio, sudarius sutartis su vakcinų gamintojais, anksčiausiai įmonė aktyviąją vakcinų medžiagą galėtų pradėti gaminti po metų.
„Turime gamybos liniją aktyvios medžiagos gamybai. Neturime gamybos linijos buteliukų gamybai. Kai jų reikia daryti milijonus, pilstyti aktyvią medžiagą į buteliukus, mes to neturime“, – sakė jis.
„Mūsų broliai latviai visą gyvenimą buvo labai aktyvūs ir turėjo fabrikų, kurie pilsto į buteliukus. (...) Jeigu mes kooperuotumėmės: mes darome aktyvią medžiagą, turime tam pajėgumus, duodame mūsų Baltijos broliams, kad jie darytų buteliukus, tai tikrai būdų didžiulis indėlis į europinį reikalą kovai su covidu“, – kalbėjo profesorius.
„Aš galvoju, kad jeigu šiandien pasirašytume susitarimus su kokiomis nors kompanijomis, tai po metų galėtume pradėti“, – pridūrė jis jis.
Profesoriaus teigimu, įmonė galėtų gaminti „AstraZeneca“, „Novavax“ vakcinų aktyviąją medžiagą.
Pasak A. Armonaitės, ministerija laišku kreipėsi į Europos Komisijos narį Thierry Bretoną (Tjeri Bretoną), kad jis „atkreiptų dėmesį į Lietuvos verslą“. Pasak ministrės, eurokomisaras planuoja apsilankyti Lietuvoje.
„Mes, kaip Ekonomikos ministerija, norime ir Europos Komisijai, ir sprendimų priėmėjams Europoje parodyti mūsų pajėgumus, kad čia, Lietuvoje, irgi galima vystyti šias labai panagias medicinos technologijas“, – teigė A. Armonaitė.
„Europa turi stiprinti savo pajėgumus“, – pridūrė ji.
Atsižvelgdama į tai Ekonomikos ir inovacijų ministerija siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas mūsų šalies verslui ir mokslui dalyvauti europiniuose vakcinų gamybos procesuose.
Ministrės teigimu, Lietuvoje gyvybės mokslų sektorius sukuria apie 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – šešis kartus daugiau nei ES vidurkis.
„Mūsų strateginis tikslas yra pasiekti, kad iki 2030 m. gyvybės mokslai sukurtų 5 proc. BVP“, – teigia ministrė.
Jos teigimu, pandemija parodė, kad gyvenimas dar ilgai negrįš į buvusias vėžes, o sveikata ir gyvybės mokslai tampa vis svarbesne sritimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės1
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...