Dalis ekonomistų abejoja, ar pasiūlymai bus priimti dėl tam netinkamo politinio ciklo ir ekonominio neapibrėžtumo.

Ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad nekilnojamojo turto mokestis ir papildomas individualios veiklos apmokestinimas gali dar didinti kainas ir šiaip neslopstant infliacijai.

„Jeigu žmogus būstą turi nuomai, tai jis tą mokestį perkels nuomininkui. (...) Individualia veikla besiverčiantis žmogus taip pat gali branginti savo prekes ir paslaugas. Be to, prisiminkime, kodėl jis moka mažesnį pajamų mokestį – juk jis nesėkmės atveju prisiima visą riziką, ne taip, kaip samdomi darbuotojai. Be to, jis susikuria sau darbo vietą, kas valstybės ekonomikai yra gerai“, – BNS kalbėjo A. Bartkus.

Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigiamai vertina pagal darbo sutartis ir individualiai dirbančių gyventojų pajamų apmokestinamo suvienodinimą. 

„Mokesčių pakeitimai sprendžia daugelį įsisenėjusių problemų ir diskriminacinių nesąmonių. Karpomas gyvulių ūkio narių skaičius – mažėja atotrūkis tarp individualią veiklą vykdančių ir samdomų darbuotojų mokesčių“, – antradienį feisbuke rašė N. Mačiulis.

Pagrindiniu pasiūlymų trūkumu jis laiko tai, kad kai kurie pasikeitimai įsigalios ne nuo kitų metų, o tik 2025–2026 metais.

Bendrovės INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad siūlymai geri, tačiau abejoja, ar tam dabar tinkamas metas.

„Dalis reformos pasiūlymų tikrai taiklūs ir būtini, tačiau metas mokesčių reformai nėra palankus tiek dėl momento politiniame cikle, tiek dėl ekonominio neapibrėžtumo, tad nusimato itin karštos tolesnės diskusijos ir sunku prognozuoti, kokia dalis pasiūlymų bus patvirtinta“, – išplatintame komentare teigia I. Genytė-Pikčienė.

Tam pritaria ir A. Bartkus, išskyręs planuojamą taršių automobilių papildomą apmokestinimą.

„Kuras yra esminė logistikos sudedamoji dalis ir jeigu tik jį smarkiai apmokestinsime, juk visa tai virs aukštesnėmis kainomis. Tokiu nestabiliu laikotarpiu, kai mes ką tik įveikėme energetinę krizę“, – BNS sakė A. Bartkus.

I. Genytė-Pikčienė teigiamai vertina sprendimą, pagal kurį mokestinė našta gyventojams priklausytų ne nuo veiklos formos, o nuo uždirbamų pajamų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva sako, kad papildomas pajamų mokestis aukštesnėms, 100 tūkst. eurų per metus viršijančioms pajamoms sujauks visą mokesčių sistemą.

„Siūlymas taikyti augantį mokesčių tarifą ir visoms iki šiol skaidriai ir proporcingai apmokestinamoms pajamų rūšims – dividendų, nekilnojamojo turto nuomos, pardavimo ir kitoms – sujauks mokesčių sistemą“, – instituto pranešime teigė E. Leontjeva.

Ji sveikina siūlymą per mokesčius skatinti verslo investicijas, įvesti momentinį ilgalaikio turto nusidėvėjimą.

A. Bartkus sako, kad mokesčių pakeitimai paremti tik finansiniais skaičiavimais, tačiau nepakankamai pagalvota apie jų vertę visuomenei.

„Be jokios ironijos – tai labai kompetentingas ir rimtas finansinis bei buhalterinis planas, bet su labai didelėmis spragomis ekonominėje traktuotėje. Ar jie duos papildomas įplaukas į biudžetą? Taip, be abejo. Bet ar duodami papildomas pajamas jie duos kažkokią papildomą vertę, kurią mes, kaip visuomenė, turėsime? Juk mokesčiais ne visada siekiame papildyti biudžetą, bet ir keisti žmonių elgseną“, – BNS sakė A. Bartkus.

Antradienį Finansų ministerijos pristatytas paketas apima darbo pajamų ir individualios veiklos didesnių nei 3 tūkst. eurų pajamų apmokestinimo suvienodinimą iki 2026 metų, papildomus mokesčius dideles pajamas gaunantiems gyventojams, ribos, nuo kurios įmonės tampa PVM mokėtoju, didinimą, gyventojų nekilnojamojo turto mokestį, su aplinkosauga susijusius mokesčius ir kitus.

Skaičiuojama, jog galutinis teigiamas visų pokyčių poveikis biudžetui 2026 metais būtų 447 mln. eurų, bet galutinė suma priklausytų nuo Seimo sprendimų. Tačiau dėl siūlymų pratęsti įvairias lengvatas neigiamas poveikis biudžetui būtų apie 271 mln. eurų arba dar didesnis, jei būtų priimti sprendimai dėl NPD didinimo.