- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dalis Finansų ministerijos pristatytų gyventojų ir verslo apmokestinimo pokyčių yra geri, bet taikomi ne laiku, sako ekonomistai. Kai kurie jų mano, kad nauji mokesčiai didins kainas, o kartu ir infliaciją, tačiau kiti teigiamai vertina darbo sutarčių ir individualios veiklos pajamų apmokestinamo suvienodinimą. Laisvosios rinkos atstovė sako, jog papildomas mokestis didesnėms pajamoms sujauks visą mokesčių sistemą.
Dalis ekonomistų abejoja, ar pasiūlymai bus priimti dėl tam netinkamo politinio ciklo ir ekonominio neapibrėžtumo.
Ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad nekilnojamojo turto mokestis ir papildomas individualios veiklos apmokestinimas gali dar didinti kainas ir šiaip neslopstant infliacijai.
„Jeigu žmogus būstą turi nuomai, tai jis tą mokestį perkels nuomininkui. (...) Individualia veikla besiverčiantis žmogus taip pat gali branginti savo prekes ir paslaugas. Be to, prisiminkime, kodėl jis moka mažesnį pajamų mokestį – juk jis nesėkmės atveju prisiima visą riziką, ne taip, kaip samdomi darbuotojai. Be to, jis susikuria sau darbo vietą, kas valstybės ekonomikai yra gerai“, – BNS kalbėjo A. Bartkus.
Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigiamai vertina pagal darbo sutartis ir individualiai dirbančių gyventojų pajamų apmokestinamo suvienodinimą.
„Mokesčių pakeitimai sprendžia daugelį įsisenėjusių problemų ir diskriminacinių nesąmonių. Karpomas gyvulių ūkio narių skaičius – mažėja atotrūkis tarp individualią veiklą vykdančių ir samdomų darbuotojų mokesčių“, – antradienį feisbuke rašė N. Mačiulis.
Pagrindiniu pasiūlymų trūkumu jis laiko tai, kad kai kurie pasikeitimai įsigalios ne nuo kitų metų, o tik 2025–2026 metais.
Bendrovės INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad siūlymai geri, tačiau abejoja, ar tam dabar tinkamas metas.
„Dalis reformos pasiūlymų tikrai taiklūs ir būtini, tačiau metas mokesčių reformai nėra palankus tiek dėl momento politiniame cikle, tiek dėl ekonominio neapibrėžtumo, tad nusimato itin karštos tolesnės diskusijos ir sunku prognozuoti, kokia dalis pasiūlymų bus patvirtinta“, – išplatintame komentare teigia I. Genytė-Pikčienė.
Tam pritaria ir A. Bartkus, išskyręs planuojamą taršių automobilių papildomą apmokestinimą.
„Kuras yra esminė logistikos sudedamoji dalis ir jeigu tik jį smarkiai apmokestinsime, juk visa tai virs aukštesnėmis kainomis. Tokiu nestabiliu laikotarpiu, kai mes ką tik įveikėme energetinę krizę“, – BNS sakė A. Bartkus.
I. Genytė-Pikčienė teigiamai vertina sprendimą, pagal kurį mokestinė našta gyventojams priklausytų ne nuo veiklos formos, o nuo uždirbamų pajamų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva sako, kad papildomas pajamų mokestis aukštesnėms, 100 tūkst. eurų per metus viršijančioms pajamoms sujauks visą mokesčių sistemą.
„Siūlymas taikyti augantį mokesčių tarifą ir visoms iki šiol skaidriai ir proporcingai apmokestinamoms pajamų rūšims – dividendų, nekilnojamojo turto nuomos, pardavimo ir kitoms – sujauks mokesčių sistemą“, – instituto pranešime teigė E. Leontjeva.
Ji sveikina siūlymą per mokesčius skatinti verslo investicijas, įvesti momentinį ilgalaikio turto nusidėvėjimą.
A. Bartkus sako, kad mokesčių pakeitimai paremti tik finansiniais skaičiavimais, tačiau nepakankamai pagalvota apie jų vertę visuomenei.
„Be jokios ironijos – tai labai kompetentingas ir rimtas finansinis bei buhalterinis planas, bet su labai didelėmis spragomis ekonominėje traktuotėje. Ar jie duos papildomas įplaukas į biudžetą? Taip, be abejo. Bet ar duodami papildomas pajamas jie duos kažkokią papildomą vertę, kurią mes, kaip visuomenė, turėsime? Juk mokesčiais ne visada siekiame papildyti biudžetą, bet ir keisti žmonių elgseną“, – BNS sakė A. Bartkus.
Antradienį Finansų ministerijos pristatytas paketas apima darbo pajamų ir individualios veiklos didesnių nei 3 tūkst. eurų pajamų apmokestinimo suvienodinimą iki 2026 metų, papildomus mokesčius dideles pajamas gaunantiems gyventojams, ribos, nuo kurios įmonės tampa PVM mokėtoju, didinimą, gyventojų nekilnojamojo turto mokestį, su aplinkosauga susijusius mokesčius ir kitus.
Skaičiuojama, jog galutinis teigiamas visų pokyčių poveikis biudžetui 2026 metais būtų 447 mln. eurų, bet galutinė suma priklausytų nuo Seimo sprendimų. Tačiau dėl siūlymų pratęsti įvairias lengvatas neigiamas poveikis biudžetui būtų apie 271 mln. eurų arba dar didesnis, jei būtų priimti sprendimai dėl NPD didinimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pirotechnikų asociacija silpnais fejerverkais siūlo prekiauti tik gruodį
Lietuvos pirotechnikų asociacija siūlo mažą pavojų ir triukšmą keliančiais fejerverkais, kurie skirti naudoti lauke, leisti prekiauti laikinai – tik gruodžio mėnesį. ...
-
Kas sutramdys pašalpomis piktnaudžiaujančius tariamus ligonius?
Ar galima sustabdyti pašalpomis piktnaudžiaujančius tariamus ligonius? Panevėžio rajono seniūnijos skelbia, kad dalis ilgalaikių bedarbių, kurių valstybė kas mėnesį moka socialines pašalpas, už kurią reikalaujama atidirbti – pr...
-
G. Nausėda pasirašė pataisas, leisiančias ginkluotės gamintojams kurtis LEZ
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasirašė Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma leisti gynybos ir saugumo pramonės įmonėms veikti laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ). Šios veiklos buvo draud...
-
VERT pirmininkas: mažesnius gamtinių dujų tarifus lėmė situacija rinkoje4
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) siūlant antrąjį pusmetį gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams su valstybės kompensacija sumažinti 4-5 centais už kubinį metrą, jos pirmininkas Renatas Pocius sako, kad tai lėmė rinkoje suma...
-
Bedarbiams ar mažai uždirbantiems savo verslo kūrimui – 25 mln. eurų paramos2
Darbo neturintis ar mažas pajamas gaunantis gyventojas galės gauti iki 26 tūkst. eurų paramos verslo pradžiai informacinių technologijų, žaliosios ir žiedinės ekonomikos sektoriuose. ...
-
VATESI dar kartą ragina Minską stabdyti Astravo AE veiklą5
Lietuvos Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) dar kartą paragino Minską stabdyti Astravo atominės elektrinės (AE) veiklą, kol bus išspręstos visos branduolinės saugos problemos, pirmadienį pranešė VATESI. ...
-
R. Pocius: trečiojo etapo vartotojai už 100 kWh elektros per mėnesį sutaupys apie 5 eurus
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pirmadienį patvirtinus beveik 19 proc. mažesnį visuomeninį elektros tarifą antrajam šių metų pusmečiui, jos pirmininkas Renatas Pocius sako, kad šią kainą mokėsiantys vartotojai ...
-
Valstybės kontrolė: 66 proc. įstaigų nevertina viešųjų pirkimų rizikų
Valstybės kontrolė (VK) nustatė, jog 66 proc. tikrintų įstaigų 2020–2022 metais nevertino su viešaisiais pirkimais susijusių rizikų. Tuo metu trūkumų nenustatyta ketvirtadalio įstaigų viešuosiuose pirkimuose. ...
-
Šokiruoja: verslininkai į Lietuvą vežė ir pardavinėjo pasibaigusio galiojimo maistą53
Policija išaiškino maisto įvežimą ir realizavimą vykdžiusią nusikalstamą grupuotę, ji rinkoje galėjo realizuoti produktų už 1 mln. eurų. Šio tyrimo akiratyje – Lietuvoje veikiantis „Sale“ prekybos centras, kur...
-
Ekonomistai: defliaciją lėmė degalų kainos, vangesnė paklausa
Po ilgos pertraukos Lietuvoje užfiksuotą mėnesio defliaciją lėmė mažėjusios degalų kainos, sako ekonomistai. Kai kurie taip pat teigia, kad tai rodo mažėjančią gyventojų perkamąją galią, kurią veikia recesinės nuotaikos, pabrangusios paskolo...