Šią savaitę Lietuvos banko surengtoje diskusijoje dalyvavę ekspertai teigė, kad dėl mažų palūkanų normų pinigai vis labiau praranda taupymo funkciją, todėl žmonės investuoja į nekilnojamąjį turtą ir finansų rinkas.

„Šiandien tiek Europoje, tiek ypatingai Lietuvoje matome transformaciją. Didžiulė dalis žmonių po dešimtmečio apskritai negalės įsigyti nekilnojamojo turto“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

„Tai yra šalutinis poveikis būtent pinigų pertekliaus ir turto kainos bus neadekvačios. Tai reiškia, kad matysime Lietuvoje kartas žmonių, kurie, kaip Austrijoje ar Šveicarijoje, nugyvena savo gyvenimą nuomodami nekilnojamąjį turtą“, –  teigė jis.

M. Dubvnikovo teigimu, jei situacija nesikeis, nekilnojamasis turtas ateityje galit tapti „valdomas tik turtingų šeimų ir investicinių fondų“.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas pabrėžė, kad nekilnojamojo turto ir finansų rinkų burbulus pučia tai, kad pinigų kaip taupymo priemonės funkcija mažėja.

„Apie pinigus šiandien šnekėti kaip apie taupymo priemonę galime labai ribotai. Labai pražūtinga šiais laikais taupyti pinigais. Mes mainome pinigus į kitas taupymo priemones. Tai viena iš priežasčių, kodėl dabar, kai pinigų yra labai daug, taip stipriai burbuliuoja tiek finansų rinkos, tiek nekilnojamojo turto rinkos“, – teigė V. Žukauskas.

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys Taurimas Valys teigė, kad padėtis nekilnojamojo turto rinkoje jam primena „siaubo filmą“ ir lygino tai su situacija 2006-2007 metais.

„Mes dabar matome lygiai tą patį, kas vyko 2006-2007 metais, butai parduodami nepamačius, nenuvykus, pagal vizualizacijas, kainos kai kuriose vietose artėja prie Londono, prie Šveicarijos miestų, mes matome 10-12 tūkst. už kvadratą kainas“, – teigė jis.

Statistika rodo, kad pernai, palyginti su ankstesniais metais, būsto kainos augo daugiau kaip 6 procentais.

Europos Centrinis Bankas laisvą pinigų politiką grindžia būtinybe stimuliuoti nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusią euro zonos ekonomiką.

Šiuo tikslu jis vykdo plataus masto obligacijų pirkimo programą ir išlaiko rekordiškai žemas palūkanų normas.