Analitikai mažmenininkams prognozuoja „aukso amžių“ 2026-aisiais, tačiau vėliau – sudėtingesnį laikotarpį, kai ekonomika ir vartojimas, tikėtina, smuks.

Ekspertų teigimų, tai pirmiausia lems valdžios priimta antrosios pensijų kaupimo pakopos reforma, atversianti gyventojams galimybę pirkiniams išleisti iš pensijų fondų atsiimtas lėšas.

„Taip, bus aukso amžius mažmenininkams. Bloga naujiena, kad tas aukso amžius gali pasibaigti pakankamai sudėtingai, nes 2027 metais gali būti, kad vartojimas šiek tiek atsitrauks arba ekonomikos augimo tempas labai sulėtės, nes pinigų skatinimas yra vienkartinis – tiesiog žmonės vieną kartą išsiims pinigus iš antros pensijų pakopos ir per vieną kartą tuos pinigus išleis“, – BNS penktadienį sakė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Kitų metų pradžioje bendras (mažmeninės prekybos – BNS) rodiklis bus labai aukštas, aišku, šliūkštelės pinigai iš antros pensijų pakopos, (...) tai reiškia papildomą, apčiuopiamą (vartojimo – BNS) impulsą. Tada priklausys, kaip reaguos į tą visą situaciją prekybininkai, kaip visa grandinė susidėlios: ar labiau turėsime kainų augimą, ar taip pat ir (gamybos – BNS) augimą“, – BNS sakė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Analitikų teigimu, mažmenininkų rezultatai yra dar geresni nei rodo statistika, nes į bendrą rodiklį įtraukti ir šiemet virš 8 proc. smukę automobilių degalų pardavimai.

Pasak jų, rekordinė prekybos ne maisto produktais apyvarta rodo, jog gyventojai turi pinigų, kuriuos išleidžia vartojimui, brangesnėms prekėms.

„Tikriausias mažmeninės prekybos augimas atmetus maistą ir degalus yra labai didelis Lietuvoje, labai. Tai yra kitų prekių, taip pat prekybos internetu. Šių kategorijų augimas yra dviženklis ir iliustruoja bendrą didžiulį mažmeninės prekybos pakilimą“, – pabrėžė Ž. Mauricas.

„Mažmeninė prekyba ne maisto produktais toliau sėkmingai muša rekordus, o panaikinant kainų poveikį ir jau gerokai viršija pokovidinį piką. Labai matosi augantis skirtumas tarp įvairių prabangos prekių ir tarp naudotų daiktų vartojimo. (...) Gyventojų perkamoji galia atsigavo ir tai yra tarsi paskata žmonėms pereiti iš naudotų daiktų segmento į labiau prabangesnį, brangesnį segmentą“, – BNS kalbėjo A. Izgorodinas.

Jis, be kita ko, sakė, kad statistika rodo degalų rinkos atsigavimą.

„Degalų pardavimų šešių mėnesių slankusis vidurkis rugsėjį, palyginti su praeitų metų rugsėju, nukrito 7,6 proc. ir tai yra lėčiausias kritimas per pastaruosius keturis mėnesius. Tai čia kaip ir gera naujiena, kad degalų pardavimai toliau krenta, bet kritimo tempas šiek tiek pradeda lėtėti“, – teigė analitikas.

Ž. Mauricas taip pat pastebėjo, kad šiemet beveik nekito prekybos maistu apyvarta, per metus ūgtelėjusi tik 0,9 proc. Pasak jo,  tai lėmė smarkiai pabrangę maisto produktai.

„Metinis maisto kainų augimas siekia 6 procentus. Pinigų išleidžiama daugiau maistui, bet nuperkami kiekiai neauga taip sparčiai, nes kainos labai sparčiai yra pakilusios. O mažmeninės prekybos statistika skaičiuoja kiekiais, o ne išleistais eurais“, – teigė analitikas.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta per aštuonis šių metų mėnesius padidėjo 3,5 proc., vien rugpjūtį, palyginti su liepa, – 1,7 proc., o palyginti su pernai rugpjūčiu  – 6,4 proc.

Restoranų, kavinių ir kitų maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta per 8 mėnesius augo 0,4 proc., per mėnesį – 0,6 proc.,, o per 12 mėnesių – 0,2 proc.

Visų prekybos įmonių apyvarta per 8 mėnesius siekė 13,5 mlrd. eurų, vien rugpjūtį – 1,839 mlrd. eurų (be PVM, to meto kainomis), o vien maitinimo įmonių – atitinkamai 1,1 mlrd. eurų ir 169,8 mln. eurų (be PVM).