- Tomas Kavaliauskas, Marija Gabrienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didieji vaisių tiekėjai pripažįsta, kad Lietuvos vartotojams vežami tik tie, kuriuos jie įperka, todėl dažniausiai ant vartotojų stalo patenka antros – žemiausios – klasės vaisiai.
Šiems Europos Sąjungos reglamentai leidžia didesnį puvinio procentą, kenkėjų pažeidimus ir šiek tiek prastesnę išvaizdą bei dydį. Tačiau, lyginant su skandinavais, mes kartu su kaimynais lenkais daugiau suvalgome daržovių nei vaisių.
Visoje Bendrijoje 11 vaisių ir daržovių rūšių skirstomi į tris klases – aukščiausią, pirmą ir antrą. Aukščiausios klasės vaisiai – vienodai sunokę, vienodo dydžio, be jokių pažeidimų, apie puvinį nėra nė kalbos. Pirmos klasės vaisiuose jau gali būti puvinio. Antros klasės vaisiai – dešimtadalis jų ne tik gali būti įvairių dydžių, nevienodai sunokę, bet, pavyzdžiui, iš 100 vaisių penki gali būti dėmėti, supuvę, subraižyti ir tai nebūtų laikoma pažeidimu.
„Aišku, dažniausiai rinkoje pasitaiko antros klasės vaisiai ir daržovės. Kokios priežastys? Spėliojimai, bet greičiausiai tai yra susiję su finansais, kad stengiasi vartotojams pateikti maksimaliai pigią prekę“, – spėja Maisto ir veterinarijos tarnybos Valstybinė maisto produktų inspektorė Aurelija Drumstienė.
„Manau, kad lietuviai galbūt ne visą laiką gauna tą, ką gauna didesnė Europos dalis Vakaruose, kur yra ir pati rinka didesnė ir vartotojai gali skirti daugiau pinigų. Bet iš esmės valgome tą patį mandariną“ – tikina UAB „Litbana“ komercijos direktorė Laura Grybienė.
„Lietuvos vaisių pirkėjas yra racionalus pirkėjas ir mes importuojame vaisius, kurie savo kokybe tenkina vartotojus, aukščiausios klasės vaisių kiekis yra mažesnis, sudaro 10–15 proc. visame kiekyje“, – aiškina UAB „Augma“ direktorius Linas Zaveckis.
„Bet tai nereiškia, kad jie yra neskanūs, ar skoninės savybės ne tokios, jie tiesiog skiriasi savo dydžiu. Pavyzdžiui, kuo skiriasi pirmos klasės nuo antros? Tuo, kad ant antros klasės gali atsirasti dėmelės, bet tai tikrai skoniui jokios įtakos neturi“, – tikina „Maxima LT“ korporacinių reikalų departamento direktorius Rosvaldas Gorbačiovas.
Lietuviai pagal perkamus vaisius prilyginami kaimynams – rusams, baltarusiams ir lenkams, kur aktuali kaina. Estai ir latviai dažniau linkę pirkti aukštesnės kokybės vaisius.
Tačiau pastaraisiais metais lietuviai ieško egzotinių vaisių, iškart paruoštų valgymui mangų, avokadų, kurie, kaip ir bananai, nokinami Lietuvoje.
„Lietuvos vartotojas būtų arčiausias Lenkijos vartotojo portretui arba apsipirkimo įpročiams, todėl kad vertina vietinę produkciją, racionaliai pasirenka kainą produkto ir suvartoja daugiau daržovių nei vaisių, nes Skandinavijoje ir Estijoje vaisių suvartojimas yra didesnis nei Lietuvoje ir Lenkijoje, mes vartojame daugiau daržovių“, – aiškina L. Zaveckis.
Pasak maisto produktų inspektorių, vienas dažniausių prekybos centrų ir tiekėjų pažeidimų – vaisiai neatitinka savo klasės, t. y. dydžio, turi per daug spalvos defektų. Tuomet produkciją tenka priskirti žemesnei klasei. Pamirštama pažymėti kokiais chemikalais po derliaus nuėmimo vaisiai buvo apdoroti. Tačiau jei nulupus vaisių turinys subliuškęs ir jums atrodo, kad jame per mažai sulčių, tai nebus pažeidimas.
„Gal vartotojui nepakankamai saldu ir sultinga, bet reglamentas sako, kad, pavyzdžiui, apelsine nuo bendro svorio būtų tik 30 proc. sulčių. Reiškia, pasisvėrei apelsiną, jis sveria 200 g, reiškia, iš jo gali prispausti tik 60 ml sulčių ir tai pilnai atitiks reglamentą. Arba, tarkim, apelsinas turi būti saldus iki 11 briksų, o tai yra praktiškai citrinos saldumas“, – aiškina A. Drumstienė.
Specialistė pataria visus vaisius ir daržoves, kad ir kur jie būtų pirkti – krautuvėlėje ar turgelyje – dėl mikrobiologinės taršos ir pesticidų būtinai plauti. Mat lupant vaisius teršalai gali likti ant rankų ir ant vaisiaus. Dažniausiai prasta vaisių kokybė nustatoma turgavietėse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kandidatai į prezidentus nepritaria universaliam NT mokesčiui, kritikuoja ir reformą
Nė vienas kandidatas į prezidentus nepalaiko universalaus nekilnojamo turto (NT) mokesčio įvedimo, nors kai kurie pritartų, jog nuosavybė, naudojama gauti pelnui, būtų apmokestinta. Pirmadienį vykusių prezidentinių debatų metu taip pat netrūko ir ...
-
Lietuvai leista naudoti dar 8,7 mln. eurų įšaldytų RRF lėšų – svarstoma kreiptis į ES teismą
Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, prane&scaro...
-
LB pažėrė kritikos komerciniams bankams: ketinimas didinti paslaugų įkainius – liūdinantis faktas6
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. ...
-
Užderėjo pirmosios braškės: kokia jų kaina?10
Jau netrukus masiškai bus pradėtos skinti šių metų braškės. Pirmasis derlius jau užderėjo. Ūkininkai sako, kad šiemet braškių derlius bus vidutinis, nes saulės buvo mažai, o orai – permainingi. Visgi kainos la...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą2
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų4
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka11
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 40 proc.3
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc., o vietinė elektros gamyba užtikrino 86 proc. šalies suvartojimo, pirmadienį skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų6
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...