- Šarūnas Sabaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinės ir vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimui šiemet numatoma skirti 110 mln. eurų tikslinį finansavimą – beveik tokį pat, kaip 2019 metais, kai skirta 109,345 mln. eurų.
Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) sąmatai trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė, o kitą savaitę jai turėtų būti galutinai pritarta posėdyje.
Valstybinės reikšmės rajoniniams žvyrkeliams asfaltuoti numatoma skirti 90 mln. eurų – 9,4 proc. mažiau nei pernai, vietinės reikšmės savivaldybių žvyrkeliams – 20 mln. eurų, arba du kartus daugiau. Pernai jos buvo atitinkamai 99,345 mln. ir 10 mln. eurų.
Tai, kad savivaldybių žvyrkelių asfaltavimui lėšos didėja dukart, pranešė Susisiekimo ministerija, o 90 mln. eurų sumą BNS nurodė susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.
Pusę – 10 mln. eurų – savivaldybių žvyrkeliams numatytų lėšų ketinama skirti konkretiems keliams miesteliuose, kaimuose ir viensėdžiuose. Ministerijos teigimu, toks tikslinis finansavimas numatytas pirmą kartą.
Likusius 10 mln. eurų ketinama skirti kitiems savivaldybių žvyrkeliams asfaltuoti ar kapitaliniai remontuoti kelius, jungiančius rajoninius kelius, gyvenvietes, sąvartynus, taip pat gatvėms gyvenvietėse, taip pat kelius į rekreacijos ar lankytinus objektus, kultūros paminklus.
Savivaldybės, norėdamos gauti lėšų žvyrkeliams asfaltuoti, iki vasario 17 dienos turės pateikti paraiškas ir kelių sąrašą Automobilių kelių direkcijai, kuri iki kovo 16 dienos turės parengti ir pateikti ministerijai lėšų paskirstymo projektus.
Lėšos savivaldybėms bus paskirstomos pagal žvyrkelių savivaldybėje ilgį (70 proc.) ir savivaldybės gyventojų skaičių (30 proc.).
Anot ministerijos, savivaldybės šiemet kelių projektams turės skirti 30 proc. nuosavų lėšų, o ne 50 proc., kaip pernai. Visi žvyrkeliai, kuriems bus skiriamos lėšos, turi būti įtraukti į savivaldybių tarybų patvirtintą vietinės reikšmės kelių sąrašą.
Tikslinis finansavimas žvyrkeliams KPPP sąmatoje numatytas atskira eilute ir nėra įtrauktas į bendrą savivaldybių keliams šiemet skiriamų lėšų sumą – ji yra 64,1 mln. eurų, arba 40 proc. mažesnė nei 2019 metais.
Tokį drastišką lėšų mažinimą kritikuoja mažesnės savivaldybės, anot kurių, tai dar labiau padidins didžiųjų miestų ir regionų atskirtį.
Visa KPPP sąmata kartu su Seimo įšaldytomis lėšomis šiemet siekia 524,4 mln. eurų – 7,4 proc. mažiau nei 2019-aisiais (563,2 mln. eurų). 142 mln. eurų programos lėšų įšaldyta Seimo sprendimu, šiuos pinigus skyrus vaiko pinigų ir kitų socialinių išmokų didinimui.
Kelių direkcija anksčiau teigė, jog dėl to bus išasfaltuota apie 230 kilometrų žvyrkelių mažiau nei planuota.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais1
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti8
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...