Sunkesnė metų pabaiga

Pirmąjį šių metų pusmetį dėl investicijų ir namų ūkio vartojimo ekonomika išaugo 3,2 proc. ir, nors liepos–gruodžio mėnesių rodikliai turėtų būti prastesni, jie nekeičia visų metų augimo prognozės.

Antrąjį metų pusmetį didesnę įtaką prekybai turės JAV muitai – ypač 50 proc. tarifas plieno gaminiams.

Tačiau pirmąjį pusmetį investicijas šalyje augino sumažėjusios palūkanos ir didėjanti paskolų paklausa, augimą toliau užtikrins poreikis gauti likusias europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšas.

Pavasario sesijoje Seimo priimtos mokesčių reformos neigiamas poveikis ekonomikai, kaip prognozuojama, bus nedidelis – ekonomistai konstatuoja, kad parlamento patvirtinti pokyčiai gyventojų labai neišgąsdino, vartotojų lūkesčiai antrąjį šių metų ketvirtį, po nuosmukio pirmąjį, stabilizavosi.

JAV muitai ES prekėms, siekiantys 15 proc., šalies BVP augimo tempą turėtų mažinti minimaliai – iki 0,1 procentinio punkto.

SEB prognozėmis, šiemet lėtės metinio pramonės augimo tempai. Stringant „Achemos“ veiklai, labiausiai mažėjo chemijos produktų gamyba, taip pat drabužių siuvimo, transporto priemonių gamybos rodikliai, tačiau augo kompiuterių, medienos, maisto gaminių, naftos produktų gamybos rodikliai.

Kels vartojimą

Kaip teigiama naujausioje SEB banko makroekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“, įtakos spartesniam augimui – nuo anksčiau prognozuotų 2,5 iki 3,1 proc. – turės kitų metų pradžioje smarkiai didėsiantis vartojimas.

Banko ekonomistų vertinimu, pagrindinis veiksnys tam bus Seimo priimta antrosios pensijų pakopos pertvarka, kuria nuo 2026 m. sausio gyventojams leista dvejus metus laisvai pasitraukti iš pensijų fondų.

Per nustatytą terminą pasitraukę gyventojai be mokesčių galės atsiimti savo lėšomis sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį, taip pat lanksčiau atsiimti dalį lėšų pasibaigus numatytam dvejų metų laikotarpiui.

SEB skaičiavimais, dėl pertvarkos fondai neteks 35 proc. turto, arba apie 2 mlrd. eurų. Šiuo metu jie skaičiuoja valdantys iš viso apie 9,2 mlrd. eurų.

Būtent vartojimui – prekėms ir paslaugoms įsigyti – gyventojai turėtų išleisti 60 proc. iš antrosios pensijų pakopos atsiimtų lėšų.

„Mano pagrindinis scenarijus – iš antrosios pensijų kaupimo  pakopos fondų bus atsiimta 35 proc. Aišku, tai, kad apskritai vyks toks procesas, yra labai neracionalus sprendimas ir ilgesniu laikotarpiu jis neduos nieko gero“, – makroekonomikos apžvalgoje sakė SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Tokiu būdu namų ūkiai galėtų išleisti 2,2 proc. BVP atitinkančią sumą, o tai potencialiai ekonomikos augimą kitąmet padidintų 0,6 proc.

Planuojantys pasitraukti iš kaupimo, pasak SEB, tai padarys iškart, tad didžiausia įtaka ekonomikai bus antrą ir trečią 2026-ųjų ketvirčius.

2025 m. šalies vartojimo augimo prognozė sudaro 3 proc., 2026 m. – jau 5,7 proc., o 2027 m. prognozuojamas 0,2 proc. mažėjimas.

Estijos pavyzdys

Pasak banko ekonomistų, 2021 m. Estijoje įvykdyta panaši reforma parodė, kad investuojama bus tik mažiausia atsiimamų pensijų lėšų dalis, didžiausia bus skiriama vartojimo reikmėms.

„Naujoji reforma sumažins būsimas pensijas tiems, kurie pasitrauks iš kaupimo, o tai reiškia didesnį neužtikrintumą ir mažesnes pajamas išėjus į pensiją“, – teigiama SEB apžvalgoje.

SEB vertinimu, didžiausią įtaką infliacijos augimui ateinančiais metais turės paslaugų kainos – laukiamas vartojimo augimo šuolis kitąmet infliaciją turėtų išauginti 0,5 procentinio punkto.

Šiemet vidutinė metinė infliacija turėtų siekti 3,7 proc., kitąmet – 3,4 proc., 2027 m. – 2,7 proc.

2021 m. Estijoje įvykdyta panaši reforma parodė, kad investuojama bus tik mažiausia atsiimamų pensijų lėšų dalis, didžiausia bus skiriama vartojimo reikmėms.

„Šiemet didžiausią įtaką infliacijai daro brangstančios paslaugos, maistas, tabako gaminiai ir alkoholiniai gėrimai“, – aiškina SEB.

Anksčiau 2026-iesiems prognozuota 2,5 proc. metinė infliacija, tačiau prognozės didinamos dėl tikėtino namų ūkio vartojimo šuolio, dėl mokesčių reformos didėsiančio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo centralizuotam šildymui, brangsiančių draudimo paslaugų.

„Iš infliaciją mažinsiančių veiksnių kitąmet veikiausiai bus toliau pigsiantis JAV doleris euro atžvilgiu“, – teigia SEB ekonomistai.

T. Povilauskas taip pat atkreipia dėmesį, jog tikėtina, kad bazinę palūkanų normą Europos Centrinis Bankas šiemet mažins gruodžio mėnesį – 0,25 procentinio punkto, iki 1,75 proc.

Augs 8,5 proc.

SEB banko vertinimu, fiskalinė politika kitąmet skatins šalies ekonomiką – laukiama bent 12 proc. vidutinės senatvės pensijos augimo, didesnio nei 10 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimo, už infliaciją spartesnio vadinamųjų vaiko pinigų išmokų didinimo.

„Naujoji valdančioji koalicija ir Vyriausybė veikiausiai gyventojams kitais metais bus dosni“, – teigia SEB.

Toliau prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 8,5 proc., kitąmet – 7,8 proc.

Tiesa, antrą metų ketvirtį nedarbo rodikliai šalyje augo, todėl šiems metams nedarbo prognozė didinama nuo 6,8 iki 7 proc. ir, labiausiai nerimą keliant didėjančiam jaunimo nedarbui, banko ekonomistai taip pat daro prielaidą, kad artimiausiais metais darbuotojų skaičius Lietuvoje augs minimaliai.

Atidės akcizų kėlimą?

Jei Seimas nuspręstų kitąmet didinti akcizą degalams, tai mažintų Lietuvos konkurencingumą regione, todėl, tikėtina, parlamentas rudenį šį procesą laikinai atidės, sako T. Povilauskas.

Praėjusią savaitę apie tai, kad dėl naujosios koalicijos besiderantys socialdemokratai, „valstiečiai“ ir „aušriečiai“ sutarė metams stabdyti didesnių akcizų degalams taikymą, kalbėjo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Ž. Gedvilos / ELTA nuotr.

„Manau, labai tikėtina, kad kitais metais (Seime) bus atidėtas akcizų degalams ir anglies dioksido dedamosios didinimas, dėl to jau dabar beveik susitarta“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo T. Povilauskas.

„Prisiminkime, kad degalų akcizas didėjo šių metų pradžioje, o kaimyninės šalys, kaip Lenkija, Latvija, Estija ir kt., nieko nedaro arba akcizą didino nedaug, tad mums tai daryti dar kartą dideliu mastu turbūt nelabai prasminga. Labai tikėtina, kad akcizų didinimą Vyriausybė ir Seimas atidės dar metams“, – tvirtino ekonomistas.

Pasak T. Povilausko, metų pradžioje padidėjus degalų akcizui ir anglies dioksido (CO2) kurui dedamajai, į Lietuvos biudžetą surenkama daugiau lėšų, tačiau ne tiek, kiek planavo Finansų ministerija.

Pasak eksperto, šis pajamų augimas nepateisintų pakartotinio akcizo degalams kėlimo.

„Aišku, gavome didesnę finansinę įplauką iš akcizo, bet jei būtų dar vienas jo didinimas kitais metais, mes visiškai uždarytume tą lėšų šaltinį – pravažiuojančiam verslui piltis degalus Lietuvoje visiškai neapsimokėtų“, – sakė T. Povilauskas.

Jei kitais metais dyzelino akcizas kils, kaip numatyta, 2025–2026 m. bendras akcizo didėjimas sieks 47,5 proc. – anot Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA), taip sparčiai šalyje neaugo joks kitas mokestis, o tai jau dabar lemia pokyčius rinkoje.

„Net įsibėgėjus vasarai, kai dažniausiai stebimas sezoninis pardavimo augimas, dyzelino rinka ir toliau krinta, o šis kritimas beveik tris kartus viršija optimistines Finansų ministerijos prognozes, kurios šiemet numatė vidutiniškai tik 6 proc. rinkos sumažėjimą. Praėjus daugiau nei pusmečiui po akcizo pakėlimo, situacija degalų rinkoje yra ypač sudėtinga, o pasienio su Lenkija regionuose – situacija tiesiog katastrofiška“, – pranešime cituojama LIEPA prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.

Vidutinė degalų kaina Lenkijos degalinėse yra 8–10 centų už 1 l mažesnė nei Lietuvoje, tvirtina asociacija.

Anot LIEPA, pardavimo kritimas ypač skaudžiai atsiliepė nedideliems degalinių tinklams, kurie turi mažiau finansinių išteklių nuostoliams kompensuoti. Dėl smarkiai kritusio pardavimo trumpinamas kai kurių pasienio degalinių darbo laikas, atsisakoma naktinių pamainų.