Jų atstovų teigimu, dažnai gyventojai piktnaudžiauja palengvintomis skolų grąžinimo sąlygomis, pavyzdžiui, mažesnėmis išskaitomis ir skolų atostogomis.
„Pakeitimai visi nukreipti į pasekmes, be ne priežastis. Lengvindami skolininkų būklę galvojome, kad jie įsidarbins, grąžins savo skolas ir pasveiks nuo tos blogybės. Tačiau praktikoje matome, kad taip nėra“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis.
„Palengvinimai padaryti neišanalizavus, ar tai žmones bent kažkiek paskatina grįžti į legalų darbą“, – pabrėžė antstolis.
Anot jo, pavyzdžiui, iš 6 tūkst. eurų vartojimo paskolą su 15 proc. palūkanomis, turinčio skolininko antstoliai gali kas mėnesį išieškoti tik palūkanas, bet ne pačią skolą.
„Asmuo, dirbantis už minimalų atlyginimą, niekada gyvenime tos skolos nesugrąžins, nes išskaitos, kurios sumažintos, (...) visąlaik dengs tik palūkanas, jos dengiamos pirmiausia pagal įstatymą. Skolos mokėjimo niekada nebus sulaukta“, – kalbėjo I. Gaidelis.
Pasak jo, išskaitos iš skolininkų pajamų pirmąkart sumažintos 2018 metais, o nuo 2022-ųjų galioja 446 eurų neišieškomos sumos dydis.
Šiemet gegužę Seimas priėmė Užimtumo įstatymo pataisas, kurios sumažino išskaitas iš skolininkų atlyginimo, leido jas diferencijuoti pagal pajamas. Taip pat įteisintos šešių mėnesių trukmės skolų mokėjimo atostogos. Pataisomis siekta paskatinti skolininkus įsilieti į darbo rinką.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nario Jono Petriko teigimu, šiemet sumažintos išskaitų sumos skolų už administracinius nusižengimus išieškojimą prailgins nuo dvejų iki keturių metų.
Asmuo, dirbantis už minimalų atlyginimą, niekada gyvenime tos skolos nesugrąžins, nes išskaitos, kurios sumažintos, (...) visąlaik dengs tik palūkanas (...)
Skolininkai piktnaudžiauja išskaitomis
J. Petriko teigimu, dažniausiai skolos išieškomos iš 34–44 metų amžiaus asmenų, kurie sudaro 32 proc. visų skolininkų. Dažniausiai išieškomos baudos už administracinius nusižengimus.
Pasak jo, kasmet antstoliai gauna apie 100 tūkst. administracinių baudų iki 300 eurų, dalis skolininkų piktybiškai negrąžina skolų.
„Turime piktybinius skolininkus, kurie tikrai nusprendę nemokėti skolų, žino, kad įstatymiškai nieko nepadarysime“, – spaudos konferencijoje sakė J. Petrikas.
Antstolis pabrėžė, jog mažesnės išskaitos, skolų atostogos ir kiti palengvinimai suteikia pažeidėjams viltį arba norą nesilaikyti įstatymų, pavyzdžiui, viršyti greitį, daryti kitus administracinius nusižengimus.
„Jie gali gauti daug baudų, išieškojimai bus pakankamai neženklūs iš atlyginimų, jie gali nedirbti. Yra sumų, iš kurių negalima apskritai išieškoti. Jie gali visiškai nesilaikyti įstatymų“, – sakė J. Petrikas.
Anot antstolio, dalis skolininkų gauna šešėlines pajamas ir taip išvengia skolų grąžinimo.
„Tam tikrais atvejais tikrindami skolininkų darbovietes jų darbo užmokesčius matome, kad įmonės vadovai gauna 70 eurų per mėnesį (vienu atveju uždarbis buvo centai), dirba įmonėje tik valandą, turi dešimt įmonių, kuriose dirba pagal pasirinkimą. (...) Iš tokių asmenų išieškojimai yra įmanomi, bet dėl pakeitimų išskaitymai yra tokie neženklūs, kad, pavyzdžiui, tam tikrais atvejais tenka administruoti išskaitymus iki 10 eurų“, – kalbėjo J. Petrikas.
Skolininkų skaičių mažintų investicijos į regionus
Lietuvos antstolių rūmai pirmadienį pristatė pirmąjį Lietuvos gyventojų skolų žemėlapį, rodantį, kuriose šalies vietose skolų koncentracija didžiausia ar mažiausia.
„Skirtingose teritorijose žmonės turi skirtingą skaičių skolų. Jos yra skirtingo pobūdžio. Kol nepadarėme žemėlapio, negalėjome matyti tikrojo vaizdo“, – sakė I. Gaidelis.
Pasak Antstolių rūmų, daugiausia skolininkų yra pasienio rajonuose (Pagėgių, Varėnos, Šalčininkų), o mažiausia – Birštono ir Utenos rajonuose, o įsiskolinimo lygis skirtingose savivaldybėse skiriasi kelis kartus.
Mažas skolininkų skaičius taip pat stebimas šešiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, Klaipėdos apskrityje (išskyrus Šilutės ir Skuodo rajonus), Elektrėnų ir Druskininkų savivaldybėse.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo teigimu, skolininkų mažiausiai ten, kur didžiausios gyventojų pajamos.
„Ten, kur uždirbamos pakankamos pajamos, kurios įvairiais kampais lenkia Lietuvos vidurkį, žmonės skolinasi atsakingai“, – spaudos konferencijoje sakė M. Dubnikovas.
Antstolių rūmų duomenimis, daugiausia skolininkų visose pasienio su Rusija ir Baltarusija savivaldybėse – nuo Šilutės, iki Zarasų rajonų (išskyrus Šakius ir Druskininkus). Jų taip daug ir vidurio Lietuvos savivaldybėse.
Anot M. Dubnikovo, pasienio rajonuose didelį įsiskolinimo lygį, be kita ko, galima paaiškinti baudomis už neteisėtą veiklą, pavyzdžiui, kontrabandą. Jo teigimu, skolininkų mažėtų jei regionuose augtų investicijos bei gyventojų pajamos.
„Turi augti pajamos ir augant pajamoms, ko gero, pradelstų skolų lygis turėtų mažėti. (...) Didelių įmonių atėjimas lemia, kad pajamos regionuose auga“, – sakė M. Dubnikovas.
„Fabrikų, paslaugų centrų pritraukimas į regionus yra raktas, kuris leistų ne tik pakelti (...) vidutinį atlyginimą, (...) bet ir išspręsti žmonių problemas, į kurias jie papuolę“, – pridūrė jis.
Tuo metu I. Gaidelis pabrėžė, jog išskaitos iš skolininkų galėtų būti diferencijuotos – pavyzdžiui, iš su tėvais gyvenančio jaunuolio jos neturėtų būti tokios pat, kaip iš minimalią algą gaunančios daugiavaikės motinos.
„Turėtume diferencijuoti, žinoti pačią skolininko situaciją“, – pabrėžė antstolis.
Naujausi komentarai